Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Per metus pasaulyje išspausdinama 3 trilijonai lapų

IDC analitikų skaičiavimais, 2011 metais, palyginti su 2010 metais, spausdintuvais ir kitais elektroniniais įrenginiais išspausdintų lapų skaičius pasaulyje sumažėjo 1 proc. skaityti »

Nežemiškos gyvybės nerandame, nes gyvybė daugiausiai egzistuoja vienaląsčių pavidalu

Paskutiniai gyvybės bastionai Žemėje ginklus kovoje su mirtimi sudės maždaug po 2,8 mlrd. metų, kai mirti susiruošusi Saulė išsipūs ir virs raudonąja milžine. Tačiau ištisą milijardą metų iki to momento vieninteliai gyvi sutvėrimai Žemėje bus... vienąlasčiai organizmai. skaityti »

Atnaujintas „Google Art“ jau siūlo 35 tūkst. eksponatų

Paieškos milžinė praneša, kad eksponatų kolekcija padidėjo 10 proc., nes prie projekto prisidėjo dar 29 organizacijos iš 14 šalių. skaityti »

Fotoaparatas – „aistruolių svajonė“

Po gerų krepšinio ar futbolo varžybų visada smagu peržiūrėti „karščiausias“ akimirkas, kurias pavyko užfiksuoti fotografams. O kas būtų jei visus įspūdingus momentus pamatytume sportininko akimis? Sakote nerealu? Dizaineriai Sheng–Hung Lee ir Chan Wai Yeh sukūrė fotoaparatą, kuris gali būti kiekvieno sporto aistruolio svajonė. skaityti »

Nešiojami lauko garsiakalbiai „Moktak“

Įsivaizduokite, jog einate gatve ir jūsų ausinuke užgroja labai gera daina, tada norisi ją paleisti kuo garsiau, kad muzika užlietų ne tik jus, bet ir aplinkinius. Atrodo, dizaineris Soohun Jung sugalvojo išeitį – nešiojamus garsiakalbius „Moktak“. skaityti »

Vagystę atskleidė išmanusis telefonas

Kai žmogus nemoka adekvačiai naudotis technika, jam gali kilti rimtų problemų. skaityti »

Fizikas ir neurologas: pomirtiniai išgyvenimai patiriami, kai siela palieka nervų sistemą

Pomirtiniai išgyvenimai patiriami, kai sielą sudarančios kvantinės substancijos palieka organizmo nervų sistemą ir susilieja su visata. Tokią teoriją iškėlė du garsūs mokslininkai, viena iš kurių yra kvantinės fizikos ekspertas, seras Rodžeris Penrouzas (Roger Penrose), kitas – neurologas Stiuartas Hamerofas (Stuart Hameroff). skaityti »

Steve‘o Jobso jachta Olandijoje nuleista į vandenį

Spalio 29 dieną Olandijoje į vandenį nuleista jachta Venera (Venus), prieš septynerius metus užsakyta kompanijos „Apple“ įkūrėjo Steve‘o Jobso. skaityti »

Kodėl uraganas „Sendi“ toks didelis?

Sinoptikai prognozuoja, kad antradienio naktį (spalio 30 d.) arba antradienį audros „Sendi“ atnešti uraganiniai vėjai ir debesys nuklos trečdalį JAV teritorijos. skaityti »

„Oakley“ išleidžia „protingus“ slidinėjimo akinius

Bendrovė „Oakley“ oficialiai pristatė „protingus“ slidinėjimo akinius sportininkams profesionalams ir mėgėjams. skaityti »