Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Yahoo“ vadovė planuoja bendrovėje naudoti tik „iPhone“

„Yahoo“ generalinė direktorė Marissa Mayer visiems savo darbuotojams išduos išmaniuosius telefonus „Apple iPhone“. skaityti »

Visatos pradžia: ne Didysis sprogimas, o Didysis sąstingis?

Australijos fizikai pasišovė patikslinti Didžiojo sprogimo sąvoką: jį reikėtų įsivaizduoti kaip momentą, kai beformė visata staiga sustingo ir akimirksniu kristalizavosi į keturių dimensijų erdvėlaikį – tarytum beformis vanduo į ledą. skaityti »

Jutiklinės pirštinės gali pakeisti chirurgines operacijas

Džono Rodžerso (John Rodgers) vadovaujama mokslininkų grupė išrado prietaisą, kuris ateityje galbūt pakeis visus chirurginius įrankius. skaityti »

„Mitsubishi ASX“ įveikė 1857 kilometrus su vienu baku degalų

Lėktuvo pilotas Feliksas Egolfas su „Mitsubishi ASX" per 25 valandas įveikė 1857 kilometrų atstumą Harkingenas–Viena–Bazelis–Harkingenas. Šimtui kilometrų automobilis sunaudojo vidutiniškai vos 3,67 l dyzelino. skaityti »

Išmanusis telefonas įvertins savininko emocinę būseną

„Intel“ tyrimų padalinio specialistai sukūrė išmaniesiems telefonams skirtą sistemą „StressSense“, galinčia įvertinti šiuo įrenginiu besinaudojančio asmens emocinę būseną. skaityti »

Mūsų Saulė – idealiausiai apvali sfera visatoje?

Po 50 metų trukusių precizinio tikslumo tyrimų astronomai priėjo keistą, tačiau nuostabią išvadą apie mūsų Saulę – ji yra apvalesnė už bet kurį kitą gamtos pasaulyje esantį kūną. skaityti »

„Google“ remiami asteroidų eksploatuotojai: „Luitus paversime erdvėlaiviais“

„Google“ milijardierių remiami Ericas Andersonas ir Chrisas Lewickis prisipažino, kad puoselėja grandiozinius asteroidų kasybos planus ir tai – tik pradžia. skaityti »

Ar netrukus bažnyčiai galėsime paaukoti mokėjimo kortele?

Tradicinis aukų bažnyčiai rinkimo būdas siunčiant krepšelį gali greitai išnykti, nes religinės organizacijos ima suvokti būtinybę prisitaikyti prie XXI a. realijų. skaityti »

Per „eBay“ uždrausta pardavinėti magiškus augalus ir burtus

Internetinis aukcionas „eBay“ į draudžiamų pardavinėti daiktų sąrašus įtraukė magiškus augalus, burtus ir prakeikimus, pranešama bendrovės svetainėje. skaityti »

Šiemet JAV legali skaitmeninė muzika aplenks prekybą kompaktinėmis plokštelėmis

Bendrovė „Strategy Analytics“ prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos pirmą kartą istorijoje skaitmeninių įrašų pardavimas aplenks prekybą kompaktinėmis plokštelėmis. skaityti »