Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Tesco“ sukūrė virtualų prekybos centrą

Mažmeninės prekybos bendrovė „Tesco“ Getviko oro uosto laukiamojoje salėje įrengė virtualią maisto prekių parduotuvę. skaityti »

Londono žaidynės gali nustelbti Pekino olimpiadą

Prognozuota, kad 2012 metų Olimpiadą žiūrės maždaug 4 mlrd. visų kontinentų gyventojų. skaityti »

„Google“ automobiliai nuvažiavo pusę milijono kilometrų

Bepiločiai „Google“ automobiliai per bandymus nuvažiavo jau daugiau kaip 300 tūkst. mylių (daugiau nei 480 tūkst. kilometrų). skaityti »

Japoniški hidroponikos stebuklai: ankštame „Agrokube“ – 10 tūkst. daržovių per metus

Daugiau kaip 10 tūkst. daržovių per metus kelių kvadratinių metrų „belangėje“, kuri vadinama „Agrokubu“ („Agri-cube“). Viduje – eilės lentynų su salotomis ir kitų daržovių ūgliais, daug šviesos, vandens ir trąšų tiekimo, oro kondicionavimo sistemos. skaityti »

Dėl naujo išradimo automobilių nebereikės plauti

Olandijos mokslininkai sukūrė unikalius automobilių dažus, kurie lieka švarūs bet kokiomis oro sąlygomis. skaityti »

Korėjiečiai sukūrė pirmą lankstomą elektroninį įrenginį

Korėjos inžinieriai sukūrė lanksčias baterijas ir jų pagrindu surinko pirmą lankstomą elektroninį įrenginį. skaityti »

„Samsung“ pusvelčiui superka senus mobiliuosius telefonus

Elektronikos gamintoja „Samsung“ pasisiūlė iš išmaniųjų telefonų „Galaxy S III“, „Galaxy S II“ ir „Galaxy Note“ pirkėjų supirkti senus mobiliuosius telefonus. skaityti »

Marsaeigis „Curiosity“ sėkmingai nusileido

Šiandien 8.32 val.(Lietuvos laiku) Marse nusileido NASA marsaeigis „Curiosity“. skaityti »

Muzikos ausinės katėms

Amerikiečių kompanija „Sol Republic“ sukūrė neįprastą įrenginį – ausines katėms. Tiesa, šio produkto yra tik dešimt vienetų ir kol kas neketinama pradėti masinės prekybos. skaityti »

Jūros šventė – telefone

Šiemet Klaipėdoje vykstančioje kasmetinėje Jūros šventėje nepasiklysti renginių gausoje padės specialiai tam sukurta nemokama programėlė. skaityti »