Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Google“ afrikiečiams pasiūlė laiškus skaityti pasitelkus SMS

Bendrovė „Google“ pristatė naują paslaugą, leidžiančią „Gmail“ vartotojams siųsti ir gauti elektroninius laiškus kaip SMS pranešimus. skaityti »

„McDonalds“ darbuotojai sulaužė „Google Glasses“ prototipo kūrėjo akinius

„McDonalds“ užkandinės Paryžiuje darbuotojai sulaužė eksperimentinius papildytos realybės akinius, bandydami juos nuimti nuo inžinieriaus Steve‘o Manno galvos. skaityti »

Atvejai, kai į žmones iš giedro dangaus trenkė... meteoritas

Dažniausiai meteoritai žemės nepasiekia, nes sudega atmosferoje. Iš septynių pasiekiančių planetos paviršių šeši nukrenta į vandenynus ar kitus vandens telkinius. Vis dėlto kartais meteoritai pataiko ir į žmones. skaityti »

Aiškėja „Baltijos NSO“ paslaptis

Baltijos dugne rastą NSO formos objektą tyrinėjanti švedų narų grupė „Ocean Explorer“ po naujausių objekto žvalgytuvių ir buvusio Švedijos jūrų karinių pajėgų eksperto konsultacijos paskelbė, kad aiškėja tikroji disko pavidalo objekto paskirtis. skaityti »

Seimas yra pasirengęs dalyvauti daugiakalbėse vaizdo konferencijose

Šiuolaikinėje aukštų technologijų aplinkoje niekam nėra naujiena vaizdo konferencijos, kurios iki šiol sėkmingai naudotos ir Lietuvos Respublikos Seime. skaityti »

„Angry birds“ saldainiai – jau parduotuvių lentynose

Lietuvos parduotuvių lentynas pasiekė neįtikėtino populiarumo sulaukusio žaidimo „Angry birds“ saldainiai, sukurti bendradarbiaujant „Fazer“ ir „Rovio entertainment“. skaityti »

Kas trečias lietuvis nepamena savo mobiliojo telefono numerio

Net 31 proc. lietuvių neprisimena savo mobiliojo telefono numerio. Dažniausiai jo mintinai negali įvardinti pensinio amžiaus žmonės bei didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. skaityti »

Išmanusis antkaklis

Dauguma mūsų namuose laiko naminius gyvūnus. Kaip žinia, populiariausi yra katės bei šunys. Dizaineris Jaehwa Lee siūlo išmanųjį antkaklį „Pet‘s View“ jūsų augintiniui. skaityti »

Ausinių dėklas – „ančiuko snapas“

Kompanija „Knock of Neverland“ kuria tikrai neįprastus dalykus. Įkvėpimo semdamiesi iš gamtos šį kartą jie siūlo į ančiuko snapą panašų ausinių dėklą „iDUCK“. skaityti »

Ateities braižymo lenta

Ko gero ne vienas architektas svajoja apie prietaisą, kurio pagalba galėtų kurti „gyvus“ projektus. Galbūt ši svajonė vieną dieną virs realybe, nes dizaineris Daniel Stephan Kussmaul sukūrė neįprastą konceptą. skaityti »