Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Twitter“ vartotojai padėjo pasiklydusiam šuniui grįžti namo

Airijoje „Twitter“ vartotojai pasiklydusiam šuniui padėjo per kelias valandas grįžti namo pas savo šeimininkę. skaityti »

„Britų Atlantida“: Šiaurės jūros dugne atrastas prieš 8,5 tūkst. metų užlietas pasaulis

Šv. Andrejaus universiteto tyrimų grupės mokslininkų vadovaujami naftos paieškų kompanijos narai atrado „Britų Atlantidą“ – nuskendusį povandeninį pasaulį, kurį 6,5 tūkst. pr. Kr. pasiglemžė Šiaurės jūra. skaityti »

Sparčiosios ir išmaniosios gamybos produktai skinasi kelią Lietuvoje

Sparčiosios ir išmaniosios gamybos pritaikymo spektras yra labai platus. UAB „Smart Factory“ kuriami, projektuojami ir gaminami didelės pridėtinės vertės, unikalūs produktai, lengvai pritaikomi medicinoje, pramonėje, interjere. skaityti »

Įvardyti penki pagrindiniai planšečių savininkų veiksmai

Dažniausiai žmonės planšetes naudoja el. paštui tikrinti – 81 proc. apklaustų vartotojų. 68 proc. skaito naujienas, o 63 proc. sužino orų prognozę. skaityti »

Orientaciniai žaidimai miestuose – su mobiliaisiais telefonais

Nuo šiol orientavimosi varžybos Lietuvos miestuose vyks kur kas interaktyviau – pramogų agentūra „Vaiduokliai“ pristatė pirmąjį šiems žaidimams skirtą specialų interneto puslapį. skaityti »

Didžiosios Britanijos viešbutyje vietoj Biblijos – skaityklė „Kindle“

Niukaslo viešbutis „Hotel Indigo“ popierinius Biblijos egzempliorius numeriuose pakeitė elektroninėmis skaityklėmis „Kindle“. skaityti »

„Sharp“ televizoriai „rūpinasi“ pagyvenusiais žmonėmis

Kompanija „Sharp“ drauge su Kitamoto (Japonija) miesto valdžia imasi diegti naują paslaugą, kuri turėtų palengvinti socialinių tarnybų darbą su pagyvenusiais žmonėmis. skaityti »

Japonija rado retų žemės elementų telkinius

Japonija skelbia Ramiojo vandenyno jūros dugne rado didžiulį retų žemės elementų telkinį, kuris aukštųjų technologijų pramonę ištekliais galėtų aprūpinti daugiau kaip 200 metų. skaityti »

Naujasis metodas leidžia nagrinėti nekristalines medžiagas

Tarpdisciplininė mokslininkų grupė iš Masačiusetso technologijų instituto bei Ispanijos pasiūlė naują matematinį metodą, skirtą elektronų elgsenai modeliuoti nekristalinėse medžiagose. skaityti »

Kam skirtas išmanusis telefonas?

Pirmųjų mobiliųjų telefonų paskirtis buvo palengvinti bendravimą t.y. galėjote būdami bet kurioje vietoje paskambinti darbo ar asmeniniais reikalais. Tobulėjant technologijoms keitėsi ir mobilūs įrenginiai. Šiandien dauguma mūsų turi išmaniuosius telefonus. Kam juos naudojame? skaityti »