Vietoj dantų protezų į tuščią dantenų ertmę būtų implantuojamas nedidelis kiekis ląstelių, galinčių išaugti į naują dantį. Procedūrai reikalingas tik vietinis nuskausminimas, o naujas dantis susiformuotų jau praėjus keliems mėnesiams po ląstelių implantavimo. Londono King's koledžo regeneracinės odontologijos specialistas Paul Sharpe įsitikinęs, jog naujoji procedūra pasižymi akivaizdžiais pranašumais lyginant su dantų protezavimu. Norint į burną sudėti netikrus dantis, pirmiausia į žandikaulį tenka įgręžti specialų metalinį kaištį, ant kurio pritvirtinamas porcelianinis arba plastmasinis protezas. „Šiandieninės operacijos yra didelio masto, ir pacientams būtinas tvirtas žandikaulio kaulas. Būtent šis reikalavimas ir yra esminė dalies žmonių problemą“, sako profesorius P. Sharpe.

Naująjį metodą būtų galima taikyti daug didesniam skaičiui pacientų, kadangi į dantį pavirstanti ląstelių kultūra taip pat išaugina prie žandikaulio prisitvirtinantį kaulinį audinį. Neabejojama, jog naujų dantų išauginimo alternatyva bus viliojanti pacientams. „Bet kas, kas neteko dantų, jums pasakys, jog jei tik galėtų, rinktųsi savuosius, o ne protezuotus dantis“, sako P. Sharpe. Šiandieninis tipinis penkiasdešimtmetis Didžiosios Britanijos gyventojas vidutiniškai būna praradęs apie 12 dantų iš 32.

Auginimo procedūra yra palyginti paprasta. Gydytojai iš paties paciento paima kamieninių ląstelių. Jos yra unikalios savo gebėjimu suformuoti bet kuriuos kūną sudarančius audinius. Rūpestingai jas kultivuojant laboratorinėmis sąlygomis, mokslininkai gali jas „palenkti“ taip, kad jos galėtų suformuoti dantį. Po poros savaičių ląstelių kultūra arba vadinamasis pumpuras jau būna paruoštas implantacijai. Jau sukurti specialūs testai, kuriais nustatoma, į kokio tipo dantį – pavyzdžiui, krūminį ar iltinį – išaugs konkretus pumpuras. Pritaikius vietinį nuskausminimą, pumpuras pro nedidelę įpjovą patalpinamas į dantenas. Pilnai suaugęs ir prie žandikaulio prisitvirtinęs dantis būna susiformavęs jau po kelių mėnesių. Jam augant išsiskiria tam tikros cheminės medžiagos, kurios skatina aplinkui formuotis būtiniems nervų ir kraujagyslių audiniams.

Bandymai rodo, jog metodas veikia su pelėmis – naujas dantis joms išauga per keletą savaičių. „Nėra jokios priežasties, dėl ko jis negalėtų veikti ir su žmonėmis, nes principai yra lygiai tie patys“, sako profesorius P. Sharpe. Jo komanda metodui komerciškai pritaikyti jau įkūrė kompaniją „Odontis“, kuri iš įvairių fondų savo veiklai vystyti jau yra gavusi 400 000 svarų paramos.