Ilgą laiką buvo manoma, kad genitalijų plaukai yra palikimas iš evoliucijos periodo, kai visas mūsų kūnas buvo „kailiniuotas“, ir pirmiausia buvo tiriama, kodėl likusi kūno dalis prarado savo plaukuotumą. Tačiau šių metų pradžioje Universitetinio Londono koledžo mokslininkas Robinas Veisas pastebėjo, jog kažkuriame mūsų istorijos tarpsnyje gaktos plaukai akivaizdžiai tapo tankesni lyginant su likusiu mūsų kūnu. Tai turėjo įvykti dėl kažkokios priežasties. Kas gi skatino gaktos plaukų evoliuciją?
Šiuo metu nėra visuotinai priimto šio fakto paaiškinimo, tačiau bėgant metams buvo iškelta įvairiausių teorijų. Galbūt pati populiariausia iš jų yra ta, kad tankesni plaukai susiformuoja tose srityse, kuriose yra mūsų apokrininės bei ekrininės prakaito (t. y. kvapą skleidžiančios) liaukos, ir gali veikti kaip seksualinį subrendimą pažyminčio kvapo skleidimo priemonė. Jie taip pat gali būti išorinis pilnametystės požymis, kuris prisideda prie tokių požymių kaip padidėjusios krūtys ir platesnės šlaunys moterų atveju, plačios krūtinės ir augančios barzdos vyrų atveju. Plaukų išlikimą galėjo paskatinti ir įvairiausi kiti pranašumai. Pavyzdžiui, tankūs plaukai ne tik apsaugo lytinius organus lytinių santykių metu, o vaikščiojant – nuo papildomos odos trinties; jie taip pat padeda išsaugoti jautriausių organų šilumą.

Taigi kada jie išsivystė? Remiantis Floridos gamtos istorijos muziejaus (Gainesville, JAV) specialisto Deivido Rydo atliktu gaktos parazitų utėlių evoliucijos tyrimo rezultatais, galima teigti, jog tai įvyko prieš maždaug 3,3 milijono metų. Būtent šiuo laikotarpiu žmonių utėlės atsiskyrė nuo savo artimų giminaičių, randamų storame gorilos kailyje. Tai, R. Veiso manymu, gali rodyti tą tarpsnį, kai nemaža mūsų kūno dalis jau buvo beplaukė, o gaktos srityje susiformavę tankūs plaukai leido šiai parazitų rūšiai išlikti ir sėkmingai gyvuoti pas tam tikra prasme naujus šeimininkus.