Nesuprantama žmogaus savybė – polinkis į meną

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 25 d. antradienis

Dažai
Problemų kyla ir norintiems paaiškinti evoliucijos įtaką žmogiškajam polinkiui kurti meno kūrinius. Darvinas darė prielaidą, kad meno šaknys glūdi seksualinės atrankos srityje. New Mexico Albuquerque universiteto mokslininkas Džefris Mileris (Geoffrey Miller) yra šios idėjos šalininkas. Jis mano, kad menas yra tarsi povo uodega – brangus tinkamumo evoliucijai demonstravimo įrankis.

Dž. Milerio tyrimai rodo, kad tiek bendri protiniai gebėjimai, tiek asmenybės savybė būti atviram naujiems potyriams koreliuoja su meniniu kūrybiškumu. Jis taip pat yra nustatęs, kad moterys, būdamos savo mėnesinio vaisingumo ciklo pike, pirmenybę daugiau teikia kūrybiškiems, o ne turtingiems vyrams. Tačiau Dž. Mileris pripažįsta, kad vien tik seksu negalima paaiškinti meno evoliucijos. „Jis galėjo atsirasti su kažkokia kita funkcija, o seksualumo demonstravimo funkcija atsirado vėliau“, svarsto tyrinėtojas. Taigi kokiems kitiems tikslams gali pasitarnauti menas?

Kalifornijos Santa Barbara universitete dirbantys evoliucijos psichologai Džonas Tobis (John Tooby) ir Leda Kosmides (Leda Cosmides) mano, kad poreikis ieškoti estetinių potyrių galėjo mus paskatinti siekti suprasti skirtingus pasaulio aspektus – tuos, su kuriais negalėjo susidoroti gimimo metu įgyta smegenų „aparatūra“. Naujosios Zelandijos Oklando universiteto mokslininkas Brainas Boidas (Brian Boyd) laikosi panašios nuomonės. Jis įsitikinęs, kad menas yra intelektinio žaidimo forma, leidžianti mums tyrinėti naujus horizontus tuo pat metu būnant saugioje aplinkoje.

Kita idėja teigia, kad menas yra socialinės adaptacijos įrankis. Sietlo Vašingtono Universiteto mokslininkė Elen Disanajake (Ellen Dissanayake) daro prielaidą, kad tai yra priemonė tam tikriems objektams ar įvykiams suteikti „išskirtinumo“, žmogaus emocijas veikiant, tarkime, spalvomis arba ritmu. Ji mano, kad šis procesas padėjo mūsų protėviams padidinti šansus išlikti, nes taip susiedavo bendruomenę tarpusavyje. Šis „išskirtinumo suteikimas“ galėjo prasidėti nuo maginių arba antgamtinių ritualų, o vėliau įgavo daugiau estetinį pavidalą.

Nei viena iš šių teorijų nepaaiškina, iš kur atsirado mūsų estetikos suvokimas. Kalifornijos Santa Barbara universiteto mokslininkas Maiklas Gazaniga (Michael Gazzaniga) siūlo, kad mes galime būti biologiškai užprogramuoti vertinti tam tikrus vaizdus, tokius kaip simetrinės struktūros, kaip malonesnes estetiniu požiūriu, t. y. gražesnes tiesiog dėl to, kad mūsų smegenys gali greičiau apdoroti tokią informaciją. Tačiau jis taip pat prideda, kad į kai kuriuos kūrinius mes reaguojame teigiamai ne dėl to, kad jis mums patinka estetiškai, bet dėl to, kad jų pamatymas, arba dar geriau – jų įsigijimas – veikia tarsi socialinio statuso indikatorius. Dž. Mileris šią teoriją išplėtoja dar toliau. „Paprastai prireikia daug natūraliai intuicijai prieštaraujančio lavinimo, kad žmogus išmoktų atskirti gerą šiuolaikinio meno kūrinį nuo prasto“, teigia ekspertas. „Dauguma žmonių neturi laiko tokiam elitiniam estetiniam skoniui išlavinti – nepaisant to, kad jis pats savaime yra tam tikra savo išskirtinių savybių demonstravimo forma“.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Lenkijoje išleista kvadratinė moneta

Nacionalinis Lenkijos bankas išleido 35 tūkst. kolekcinių 5 zlotų monetų. Ypatingos jos savo kvadratine forma. Ši moneta sukurta minint Varšuvos monetų rūmų 250 metų jubiliejų. skaityti »

Žmones stebės milžiniška akis

Šveicarai sukūrė skraidyklę „Skye“, primenančią milžinišką akį. Ji sugeba skraidyti minioje tarp žmonių ir jų neužkabinti. skaityti »

Britams bankas svarbesnis už parduotuvę

Trys iš keturių britų norėtų, kad jų rajone būtų banko skyrius. Tai rodo Britanijos banko TSB tyrimas. Taip pat arti namų turėtų būti ir pašto skyrius. skaityti »

Amerikoje sukurta moters išvaizdos robotė

Amerikos bendrovės „Hanson Robotics“ įkūrėjas Davidas Hansonas sukūrė robotą Sofiją, savo išvaizda stulbinančiai panašią į moterį. Robotė netgi gali atkartoti žmogaus mimiką – iki 60 veido išraiškų. skaityti »

Kodėl „Google“ parduoda baisiausių pasaulyje robotų gamintoją?

Susižavėjimą ir pagarbią baimę keliančių robotų gamintojas „Boston Dynamics“ parduodamas. Kodėl „Google“ nebenori ganyti plieninių avių? skaityti »

„Huawei“ ambasadoriumi tapo futbolininkas Lionelis Messis

Argentinos rinktinės ir „Barcelona“ futbolo klubo puolėjas Lionelis Messis tapo naujuoju „Huawei“ ambasadoriumi. Bendrovės ir penkiskart geriausio pasaulio futbolininko partneryste siekiama skatinti žmones siekti savo tikslų ir svajonių. skaityti »

„Nike“ sukūrė išmaniuosius batus

„Nike“ paskelbė sukūrusi batus, kurie savaime užsiriša juos užmovus ant kojų. skaityti »

Daugiausia milijardierių gyvena JAV

Leidinio „Forbes“ naujausias reitingas rodo, kad daugiausia milijardierių gyvena Niujorke. Šiame mieste gyvena 79 žmonės, kurių turtas siekia apie 364,6 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

Italų studentai sukūrė origami išvaizdos elektromobilį

Anot projekto autorių, automobilis ne tik važiuos pats automatiškai, bet ir reaguos į vairuotojo nuotaiką – pagal tai kurs atitinkamą atmosferą. skaityti »

Japonijos banke dirbs robotas Pepperis

Japonijos bankas „Mizuho Bank“ planuoja panaudoti kompanijos IBM technologijas ir įdarbinti savo poskyriuose robotus. skaityti »