Nesuprantama žmogaus savybė – polinkis į meną

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 25 d. antradienis

Dažai
Problemų kyla ir norintiems paaiškinti evoliucijos įtaką žmogiškajam polinkiui kurti meno kūrinius. Darvinas darė prielaidą, kad meno šaknys glūdi seksualinės atrankos srityje. New Mexico Albuquerque universiteto mokslininkas Džefris Mileris (Geoffrey Miller) yra šios idėjos šalininkas. Jis mano, kad menas yra tarsi povo uodega – brangus tinkamumo evoliucijai demonstravimo įrankis.

Dž. Milerio tyrimai rodo, kad tiek bendri protiniai gebėjimai, tiek asmenybės savybė būti atviram naujiems potyriams koreliuoja su meniniu kūrybiškumu. Jis taip pat yra nustatęs, kad moterys, būdamos savo mėnesinio vaisingumo ciklo pike, pirmenybę daugiau teikia kūrybiškiems, o ne turtingiems vyrams. Tačiau Dž. Mileris pripažįsta, kad vien tik seksu negalima paaiškinti meno evoliucijos. „Jis galėjo atsirasti su kažkokia kita funkcija, o seksualumo demonstravimo funkcija atsirado vėliau“, svarsto tyrinėtojas. Taigi kokiems kitiems tikslams gali pasitarnauti menas?

Kalifornijos Santa Barbara universitete dirbantys evoliucijos psichologai Džonas Tobis (John Tooby) ir Leda Kosmides (Leda Cosmides) mano, kad poreikis ieškoti estetinių potyrių galėjo mus paskatinti siekti suprasti skirtingus pasaulio aspektus – tuos, su kuriais negalėjo susidoroti gimimo metu įgyta smegenų „aparatūra“. Naujosios Zelandijos Oklando universiteto mokslininkas Brainas Boidas (Brian Boyd) laikosi panašios nuomonės. Jis įsitikinęs, kad menas yra intelektinio žaidimo forma, leidžianti mums tyrinėti naujus horizontus tuo pat metu būnant saugioje aplinkoje.

Kita idėja teigia, kad menas yra socialinės adaptacijos įrankis. Sietlo Vašingtono Universiteto mokslininkė Elen Disanajake (Ellen Dissanayake) daro prielaidą, kad tai yra priemonė tam tikriems objektams ar įvykiams suteikti „išskirtinumo“, žmogaus emocijas veikiant, tarkime, spalvomis arba ritmu. Ji mano, kad šis procesas padėjo mūsų protėviams padidinti šansus išlikti, nes taip susiedavo bendruomenę tarpusavyje. Šis „išskirtinumo suteikimas“ galėjo prasidėti nuo maginių arba antgamtinių ritualų, o vėliau įgavo daugiau estetinį pavidalą.

Nei viena iš šių teorijų nepaaiškina, iš kur atsirado mūsų estetikos suvokimas. Kalifornijos Santa Barbara universiteto mokslininkas Maiklas Gazaniga (Michael Gazzaniga) siūlo, kad mes galime būti biologiškai užprogramuoti vertinti tam tikrus vaizdus, tokius kaip simetrinės struktūros, kaip malonesnes estetiniu požiūriu, t. y. gražesnes tiesiog dėl to, kad mūsų smegenys gali greičiau apdoroti tokią informaciją. Tačiau jis taip pat prideda, kad į kai kuriuos kūrinius mes reaguojame teigiamai ne dėl to, kad jis mums patinka estetiškai, bet dėl to, kad jų pamatymas, arba dar geriau – jų įsigijimas – veikia tarsi socialinio statuso indikatorius. Dž. Mileris šią teoriją išplėtoja dar toliau. „Paprastai prireikia daug natūraliai intuicijai prieštaraujančio lavinimo, kad žmogus išmoktų atskirti gerą šiuolaikinio meno kūrinį nuo prasto“, teigia ekspertas. „Dauguma žmonių neturi laiko tokiam elitiniam estetiniam skoniui išlavinti – nepaisant to, kad jis pats savaime yra tam tikra savo išskirtinių savybių demonstravimo forma“.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kodėl planšetinis kompiuteris senjorui yra puiki dovanos idėja?

Norite senjorui padovanoti iš tikrųjų naudingą daiktą, bet jau pavargote sukti galvą? Reikia, kad tai būtų puikus pagalbininkas kasdienybėje, gerai būtų, kad turėtų naudos sveikatai ir apskritai kažkas tokio, ko Jūsų senjoras dar nėra turėjęs, bet jam praverstų? skaityti »

Kosminis sieninis kalendorius 2016-iesiems – „Year ir Space“

Legendinis kalendorius, kurį Steve Cariddi ir Planetary Society (šviesaus atminimo Carlo Sagano iniciatyva) leidžia jau daugiau kaip 20 metų, pasirodys ir 2016-aisiais. skaityti »

Pamiršai išjungti lygintuvą? Išjunk jį per telefoną

Lygintuvą „Redmond SkyIron“ galima išjungti per programėlę išmaniajame telefone arba planšetiniame kompiuteryje iš bet kurio pasaulio krašto. Beje, tokiu būdu įjungti lygintuvo nepavyks, nes tai būtų nesaugu. skaityti »

Keletas įdomių faktų apie bankus

Nors bankų šalimi laikoma Šveicarija, pirmasis bankas duris atvėrė 1584 metais Venecijoje. Vėliau bankai atidaryti ir kitose Europos šalyse. skaityti »

„Deutsche Bank“ pristatė robotą-konsultantą

Kol kontroliuojančios institucijos diskutuoja apie tai, kaip bus reguliuojama automatizuotų finansinių paslaugų rinka, Vokietijos „Deutsche Bank“ savo konsultantus ima keisti robotais. skaityti »

„Amazon“ kuria išplėstosios realybės technologiją be akinių

„Amazon“ planuoja kurti naują išplėstosios realybės technologiją, kai nereikės naudotis jokiais dėvimaisiais įrenginiais – nei akiniais, nei šalmu. skaityti »

Pirmą kartą Lietuvoje – „Samsung“ telefonams skirti „Swarovski” aksesuarai

Technologijų lyderis „Samsung Electronics“ ir papuošalų gamintojas „Swarovski“ pristatė naują prašmatnią kristalais puoštų dėklų kolekciją „Swarowski for Samsung“. skaityti »

Kosta Rikoje atidaryti bankų padaliniai moterims

Kosta Rikos valstybinis bankas „Banca Kristal“ skyrė 10 mln. JAV dolerių naujai koncepcijai plėtoti. Jos tikslas – atidaryti atskirų banko padalinių, skirtų tik moterims. skaityti »

Sukurtas telefonas, kurį galima išplauti su muilu

Japonų bendrovė „Kyocera“ pristatė išmanųjį telefoną, kuris nebijo net karšto vandens. Modelį „Digno Rafre“ galima išplauti su muilu. skaityti »

Kaip išspręsti Rubiko kubą per 5 sekundes?

Keturiolikmetis Lucas Etter pasiekė naują klasikinio Rubiko kubo rekordą Clarksville'yje, Marylande, JAV, išspręsdamas sumaišytą kubą per 4,904 sekundes. skaityti »