Nesuprantama žmogaus savybė – polinkis į meną

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 25 d. antradienis

Dažai
Problemų kyla ir norintiems paaiškinti evoliucijos įtaką žmogiškajam polinkiui kurti meno kūrinius. Darvinas darė prielaidą, kad meno šaknys glūdi seksualinės atrankos srityje. New Mexico Albuquerque universiteto mokslininkas Džefris Mileris (Geoffrey Miller) yra šios idėjos šalininkas. Jis mano, kad menas yra tarsi povo uodega – brangus tinkamumo evoliucijai demonstravimo įrankis.

Dž. Milerio tyrimai rodo, kad tiek bendri protiniai gebėjimai, tiek asmenybės savybė būti atviram naujiems potyriams koreliuoja su meniniu kūrybiškumu. Jis taip pat yra nustatęs, kad moterys, būdamos savo mėnesinio vaisingumo ciklo pike, pirmenybę daugiau teikia kūrybiškiems, o ne turtingiems vyrams. Tačiau Dž. Mileris pripažįsta, kad vien tik seksu negalima paaiškinti meno evoliucijos. „Jis galėjo atsirasti su kažkokia kita funkcija, o seksualumo demonstravimo funkcija atsirado vėliau“, svarsto tyrinėtojas. Taigi kokiems kitiems tikslams gali pasitarnauti menas?

Kalifornijos Santa Barbara universitete dirbantys evoliucijos psichologai Džonas Tobis (John Tooby) ir Leda Kosmides (Leda Cosmides) mano, kad poreikis ieškoti estetinių potyrių galėjo mus paskatinti siekti suprasti skirtingus pasaulio aspektus – tuos, su kuriais negalėjo susidoroti gimimo metu įgyta smegenų „aparatūra“. Naujosios Zelandijos Oklando universiteto mokslininkas Brainas Boidas (Brian Boyd) laikosi panašios nuomonės. Jis įsitikinęs, kad menas yra intelektinio žaidimo forma, leidžianti mums tyrinėti naujus horizontus tuo pat metu būnant saugioje aplinkoje.

Kita idėja teigia, kad menas yra socialinės adaptacijos įrankis. Sietlo Vašingtono Universiteto mokslininkė Elen Disanajake (Ellen Dissanayake) daro prielaidą, kad tai yra priemonė tam tikriems objektams ar įvykiams suteikti „išskirtinumo“, žmogaus emocijas veikiant, tarkime, spalvomis arba ritmu. Ji mano, kad šis procesas padėjo mūsų protėviams padidinti šansus išlikti, nes taip susiedavo bendruomenę tarpusavyje. Šis „išskirtinumo suteikimas“ galėjo prasidėti nuo maginių arba antgamtinių ritualų, o vėliau įgavo daugiau estetinį pavidalą.

Nei viena iš šių teorijų nepaaiškina, iš kur atsirado mūsų estetikos suvokimas. Kalifornijos Santa Barbara universiteto mokslininkas Maiklas Gazaniga (Michael Gazzaniga) siūlo, kad mes galime būti biologiškai užprogramuoti vertinti tam tikrus vaizdus, tokius kaip simetrinės struktūros, kaip malonesnes estetiniu požiūriu, t. y. gražesnes tiesiog dėl to, kad mūsų smegenys gali greičiau apdoroti tokią informaciją. Tačiau jis taip pat prideda, kad į kai kuriuos kūrinius mes reaguojame teigiamai ne dėl to, kad jis mums patinka estetiškai, bet dėl to, kad jų pamatymas, arba dar geriau – jų įsigijimas – veikia tarsi socialinio statuso indikatorius. Dž. Mileris šią teoriją išplėtoja dar toliau. „Paprastai prireikia daug natūraliai intuicijai prieštaraujančio lavinimo, kad žmogus išmoktų atskirti gerą šiuolaikinio meno kūrinį nuo prasto“, teigia ekspertas. „Dauguma žmonių neturi laiko tokiam elitiniam estetiniam skoniui išlavinti – nepaisant to, kad jis pats savaime yra tam tikra savo išskirtinių savybių demonstravimo forma“.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Išmanioji apyrankė iš el. popieriaus

Sukurta išmanioji apyrankė „Eyecatcher“, kuri, pasak gamintojų, gali neįkrauta veikti metus. Apyrankė pagaminta iš elektroninio popieriaus, kuris ekonomiškai eikvoja energiją. skaityti »

„Nissan“ sukūrė automobilį socialinių tinklų gerbėjams

Naujojo „Nissan“ automobilio „Teatro for Dayz“ viduje įtaisyti jutikliniai ekranai – ne tik automobilio priekyje, bet ir prie kiekvienos sėdynės. skaityti »

Sukurta akimis valdoma dirbtinė ranka

Aldo Faizal, dirbantis Imperatoriškame koledže Londone, sukūrė robotą-dailininką, kurį žmogus gali valdyti akimis. Robotas tėra mechaninė ranka, į kurią įdiegta žvilgsnio sekimo sistema. skaityti »

„Apple“ sukūrė žiedą, palaikantį NFC technologiją

Kompanija „Apple“ sukūrė NFC (angl. Near field communication) žiedo koncepciją, kuri leis naudotojams atlikti mokėjimus naudojantis šiuo įrenginiu. skaityti »

„Amazon“ kurjeriais galės tapti vairuotojai ir pėstieji

Elektroninė parduotuvė „Amazon“ nusprendė, kad prekių pristatymas gali būti spartesnis, jei tam bus panaudotas įvairus transportas ir paprasti žmonės, pakeliui užnešantys prekes. skaityti »

6 britai iš 10 nežino, kas pavaizduotas ant nacionalinės valiutos

Portalas Quidco apklausė 2 tūkst. Didžiosios Britanijos gyventojų bandydamas išsiaiškinti, ar jie žino, kas pavaizduota ant 5, 10, 20 ir 50 svarų sterlingų banknotų. skaityti »

Trakai – tarp 10 įspūdingiausių senovinių pasaulio vietovių

Puiki žinia – keliautojų bendruomenė „Places to See in Your Lifetime“ senąją Lietuvos sostinę Trakus įtraukė tarp 10 pačių įspūdingiausių pasaulio senovinių miestų ir miestelių. skaityti »

Keletas faktų apie istorines asmenukes

Asmenukės atrodo kaip modernus reiškinys ne veltui — tai tiesioginis nuolat tobulėjančių technologijų produktas. Mobiliųjų telefonų kameromis dabar lengviau, nei bet kada, padaryti savo nuotrauką. skaityti »

Virtualiosios realybės įspūdį sustiprins išmanioji apyrankė

Japonijoje, Tokijo universitete, sukurta apyrankė, imituojanti prisilietimą prie virtualiosios realybės daiktų. Ant rankos tvirtinama „UnlimitedHand“ apyrankė gali išjudinti raumenis panaudojant elektrostimuliaciją. skaityti »

„AmazFit“ – sveiką gyvenseną matuojantis papuošalas

Kinijos išmaniųjų įrenginių gamintoja „Xiaomi“ sukūrė žmogaus veiklos sekimo prietaisą „AmazFit“. skaityti »