Nesuprantama žmogaus savybė – polinkis į meną

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 25 d. antradienis

Dažai
Problemų kyla ir norintiems paaiškinti evoliucijos įtaką žmogiškajam polinkiui kurti meno kūrinius. Darvinas darė prielaidą, kad meno šaknys glūdi seksualinės atrankos srityje. New Mexico Albuquerque universiteto mokslininkas Džefris Mileris (Geoffrey Miller) yra šios idėjos šalininkas. Jis mano, kad menas yra tarsi povo uodega – brangus tinkamumo evoliucijai demonstravimo įrankis.

Dž. Milerio tyrimai rodo, kad tiek bendri protiniai gebėjimai, tiek asmenybės savybė būti atviram naujiems potyriams koreliuoja su meniniu kūrybiškumu. Jis taip pat yra nustatęs, kad moterys, būdamos savo mėnesinio vaisingumo ciklo pike, pirmenybę daugiau teikia kūrybiškiems, o ne turtingiems vyrams. Tačiau Dž. Mileris pripažįsta, kad vien tik seksu negalima paaiškinti meno evoliucijos. „Jis galėjo atsirasti su kažkokia kita funkcija, o seksualumo demonstravimo funkcija atsirado vėliau“, svarsto tyrinėtojas. Taigi kokiems kitiems tikslams gali pasitarnauti menas?

Kalifornijos Santa Barbara universitete dirbantys evoliucijos psichologai Džonas Tobis (John Tooby) ir Leda Kosmides (Leda Cosmides) mano, kad poreikis ieškoti estetinių potyrių galėjo mus paskatinti siekti suprasti skirtingus pasaulio aspektus – tuos, su kuriais negalėjo susidoroti gimimo metu įgyta smegenų „aparatūra“. Naujosios Zelandijos Oklando universiteto mokslininkas Brainas Boidas (Brian Boyd) laikosi panašios nuomonės. Jis įsitikinęs, kad menas yra intelektinio žaidimo forma, leidžianti mums tyrinėti naujus horizontus tuo pat metu būnant saugioje aplinkoje.

Kita idėja teigia, kad menas yra socialinės adaptacijos įrankis. Sietlo Vašingtono Universiteto mokslininkė Elen Disanajake (Ellen Dissanayake) daro prielaidą, kad tai yra priemonė tam tikriems objektams ar įvykiams suteikti „išskirtinumo“, žmogaus emocijas veikiant, tarkime, spalvomis arba ritmu. Ji mano, kad šis procesas padėjo mūsų protėviams padidinti šansus išlikti, nes taip susiedavo bendruomenę tarpusavyje. Šis „išskirtinumo suteikimas“ galėjo prasidėti nuo maginių arba antgamtinių ritualų, o vėliau įgavo daugiau estetinį pavidalą.

Nei viena iš šių teorijų nepaaiškina, iš kur atsirado mūsų estetikos suvokimas. Kalifornijos Santa Barbara universiteto mokslininkas Maiklas Gazaniga (Michael Gazzaniga) siūlo, kad mes galime būti biologiškai užprogramuoti vertinti tam tikrus vaizdus, tokius kaip simetrinės struktūros, kaip malonesnes estetiniu požiūriu, t. y. gražesnes tiesiog dėl to, kad mūsų smegenys gali greičiau apdoroti tokią informaciją. Tačiau jis taip pat prideda, kad į kai kuriuos kūrinius mes reaguojame teigiamai ne dėl to, kad jis mums patinka estetiškai, bet dėl to, kad jų pamatymas, arba dar geriau – jų įsigijimas – veikia tarsi socialinio statuso indikatorius. Dž. Mileris šią teoriją išplėtoja dar toliau. „Paprastai prireikia daug natūraliai intuicijai prieštaraujančio lavinimo, kad žmogus išmoktų atskirti gerą šiuolaikinio meno kūrinį nuo prasto“, teigia ekspertas. „Dauguma žmonių neturi laiko tokiam elitiniam estetiniam skoniui išlavinti – nepaisant to, kad jis pats savaime yra tam tikra savo išskirtinių savybių demonstravimo forma“.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Bilas Gatesas siūlo apmokestinti robotus

„Microsoft“ įkūrėjas Bilas Gatesas pareiškė, kad dirbantys robotai turi taip pat mokėti mokesčius kaip ir įprasti darbuotojai. skaityti »

Valentino dieną žmonės išlaidauja vis daugiau

Per paskutiniuosius trejus metus pasaulio žmonių išlaidos prieš šv. Valentino dieną išaugo 49 proc., o finansinių operacijų skaičius padidėjo net 73 proc. skaityti »

„Skype“ kviečia siųsti meilės sveikinimus

Valentino dienos proga „Microsoft“ pasiūlė savo pokalbių programos „Skype“ naudotojams naujus vaizdo atvirukus, kurie padės išreikšti savo mintis per nuotolį. skaityti »

Išmanųjį laikrodį bus galima valdyti kvėpavimu

Džordžijos technologijos instituto mokslininkai sukūrė technologiją „Whoosh“, kuri leidžia žmogui kontroliuoti išmanųjį laikrodį savo kvėpavimu. skaityti »

Robotų kūnas jus šilumą

Grupė inžinierių iš Italijos, JAV ir Šveicarijos sukūrė temperatūrai jautrią medžiagą, kuri leidžia robotams justi šilumą visu kūno paviršiumi. skaityti »

Australijos oro uostuose nebebus tikrinami pasai

Australijos valdžia nusprendė šalies oro uostuose atsisakyti pasų tikrinimo procedūros. skaityti »

Kinijoje sukurtas robotas-žurnalistas

Kinijoje sukurtas robotas-žurnalistas parengė pirmą straipsnį žurnalui „Southern Metropolis Daily“ apie Naujųjų metų keliones. skaityti »

Ateityje automobiliai tieks elektrą ir augins daržoves?

Šiuolaikiški automobilių gamintojų pasiūlymai ir ateities prognozės. skaityti »

Dangoraižis valys miestą nuo smogo

Tarptautinė inovacijų technologijų bendrovė „Arconic“ sukūrė 4,8 km aukščio dangoraižio projektą, kurio tikslas – pastatyti pastatą, gebantį „sugerti“ miesto smogą. skaityti »

Sukurta planšetė silpnaregiams

Pradedančioji įmonė BLITAB sukūrė planšetę, skirtą silpnai matantiems ir akliesiems. skaityti »