Nesuprantama žmogaus savybė – prietaringumas

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 26 d. trečiadienis

klaustukas
Daugelis mūsų turi vienokių ar kitokių prietarų – keistų, raminančių įpročių, neturinčių jokio racionalaus pagrindo. Tačiau tokia elgsena gali turėti ir rimtų priežasčių.

Barakas Obama vykstant rinkimams rytais mėgo žaisti krepšinį. Glofo žaidėjas Tigeris Vudsas, žaisdamas sekmadienį visada dėvi raudonus marškinėlius. Daug kas turi savo nuosavų prietarų, nors mes ir žinome sąmoningai, kad jie negali būti veiksmingi. Nepaisant to, prietaringumas nėra visiška nesąmonė.
Mūsų smegenys sukonstruoti taip, kad galėtų detektuoti mūsų aplinkoje esančias struktūras ir dėsningumus, sako Bristolio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkas Briusas Hudas. Mes taip pat giliai tikime priežastiniais sąryšiais – darome prielaidą, kad pasekmes visada lemia prieš tai buvę įvykiai. Toks mąstymo šablono ir sąveikaujančių veiksnių derinys paruošia puikią „dirvą“ prietaringumui įsišaknyti. „Tačiau yra rimtų priežasčių, dėl kurių mes išsiugdėme tokius gebėjimus“, prideda B. Hudas. Gebėjimas aptikti ir reaguoti į kai kuriuos neaiškius priežasčių ir pasekmių sąryšius gali lemti išlikimo galimybes.

Mūsų protėviai nebūtų ilgai gyvenę, jei būųt darę prielaidą, jog krebždėjimą žolėje sukelia vėjas, kai yra bent mažiausia galimybė, jog ten slepiasi liūtas. O padaryti teigiamas pasekmes nulėmusią klaidą (t. y. bėgti slėptis net kai liūto žolėse nėra) bet kuriuo atveju verta. Harvardo universiteto mokslininkas Kevin'as Foster'is kartu su kolege Hanna Kokko iš Helsinkio universiteto (Suomija), atlikę matematinį modeliavimą, pademonstravo, kad jei tik tikėjimo prietarais kaina yra mažesnė nei vienos praleistos realios gyvenimą ar mirtį lemiančios asociacijos kaina, evoliucija pirmenybę suteiks prietaringiems įsitikinimams.

Kitą galimą prietaringumo naudos teorija pateikia religija. „Religinis tikėjimas susijęs su imlumu tikėti dvasiniu pasauliu ir jo veiksmingumu – netgi jei tai neveikia tikrovėje“, sako Robinas Dunbaras, kuris gina idėją, teigiančią, jog religija yra adaptyvi. Jo nuomone, esminė religijos funkcija yra įtikinti bendruomenę laikytis taisyklių, taip skatinant jos sanglaudą. Tai iš dalies pasiekiama išnaudojant mūsų natūralų polinkį tikėti antgamtinėmis esybėmis, galinčiomis įtakoti mūsų likimą.
Nors polinkis būti prietaringais slypi mūsų prigimtyje, realų konkretaus individo prietaringumo lygį aiškiai nulemia kultūriniai ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, kai mes jaučiame, jog nebegalime kontroliuoti savo gyvenimo, mes paprastai tampame labiau prietaringi. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, jog žmonės, gyvenantys didele mirties rizika pasižyminčiose Vidurio Rytų zonose, pavyzdžiui, Tel Avive, lyginant su kitų regionų gyventojais daug dažniau su savimi nešiojasi sėkmę nešantį talismaną. Kitas tyrimas parodė, kad protestantų bažnyčių augimo sparta JAV pašoka 50 procentų sulig kiekvienu ekonomikos nuosmukiu. Tam niekas neturi imuniteto. „Mes visi galime pakeisti savo įsitikinimą antgamtinėmis jėgomis priklausomai nuo aplinkybių“, sako B. Hudas. „Lėktuve, krentančiame iš 10 kilometrų aukščio, lieka tikrai mažai netikinčiųjų Dievu“.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Išmanioji apyrankė iš el. popieriaus

Sukurta išmanioji apyrankė „Eyecatcher“, kuri, pasak gamintojų, gali neįkrauta veikti metus. Apyrankė pagaminta iš elektroninio popieriaus, kuris ekonomiškai eikvoja energiją. skaityti »

„Nissan“ sukūrė automobilį socialinių tinklų gerbėjams

Naujojo „Nissan“ automobilio „Teatro for Dayz“ viduje įtaisyti jutikliniai ekranai – ne tik automobilio priekyje, bet ir prie kiekvienos sėdynės. skaityti »

Sukurta akimis valdoma dirbtinė ranka

Aldo Faizal, dirbantis Imperatoriškame koledže Londone, sukūrė robotą-dailininką, kurį žmogus gali valdyti akimis. Robotas tėra mechaninė ranka, į kurią įdiegta žvilgsnio sekimo sistema. skaityti »

„Apple“ sukūrė žiedą, palaikantį NFC technologiją

Kompanija „Apple“ sukūrė NFC (angl. Near field communication) žiedo koncepciją, kuri leis naudotojams atlikti mokėjimus naudojantis šiuo įrenginiu. skaityti »

„Amazon“ kurjeriais galės tapti vairuotojai ir pėstieji

Elektroninė parduotuvė „Amazon“ nusprendė, kad prekių pristatymas gali būti spartesnis, jei tam bus panaudotas įvairus transportas ir paprasti žmonės, pakeliui užnešantys prekes. skaityti »

6 britai iš 10 nežino, kas pavaizduotas ant nacionalinės valiutos

Portalas Quidco apklausė 2 tūkst. Didžiosios Britanijos gyventojų bandydamas išsiaiškinti, ar jie žino, kas pavaizduota ant 5, 10, 20 ir 50 svarų sterlingų banknotų. skaityti »

Trakai – tarp 10 įspūdingiausių senovinių pasaulio vietovių

Puiki žinia – keliautojų bendruomenė „Places to See in Your Lifetime“ senąją Lietuvos sostinę Trakus įtraukė tarp 10 pačių įspūdingiausių pasaulio senovinių miestų ir miestelių. skaityti »

Keletas faktų apie istorines asmenukes

Asmenukės atrodo kaip modernus reiškinys ne veltui — tai tiesioginis nuolat tobulėjančių technologijų produktas. Mobiliųjų telefonų kameromis dabar lengviau, nei bet kada, padaryti savo nuotrauką. skaityti »

Virtualiosios realybės įspūdį sustiprins išmanioji apyrankė

Japonijoje, Tokijo universitete, sukurta apyrankė, imituojanti prisilietimą prie virtualiosios realybės daiktų. Ant rankos tvirtinama „UnlimitedHand“ apyrankė gali išjudinti raumenis panaudojant elektrostimuliaciją. skaityti »

„AmazFit“ – sveiką gyvenseną matuojantis papuošalas

Kinijos išmaniųjų įrenginių gamintoja „Xiaomi“ sukūrė žmogaus veiklos sekimo prietaisą „AmazFit“. skaityti »