Nesuprantama žmogaus savybė – prietaringumas

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 26 d. trečiadienis

klaustukas
Daugelis mūsų turi vienokių ar kitokių prietarų – keistų, raminančių įpročių, neturinčių jokio racionalaus pagrindo. Tačiau tokia elgsena gali turėti ir rimtų priežasčių.

Barakas Obama vykstant rinkimams rytais mėgo žaisti krepšinį. Glofo žaidėjas Tigeris Vudsas, žaisdamas sekmadienį visada dėvi raudonus marškinėlius. Daug kas turi savo nuosavų prietarų, nors mes ir žinome sąmoningai, kad jie negali būti veiksmingi. Nepaisant to, prietaringumas nėra visiška nesąmonė.
Mūsų smegenys sukonstruoti taip, kad galėtų detektuoti mūsų aplinkoje esančias struktūras ir dėsningumus, sako Bristolio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkas Briusas Hudas. Mes taip pat giliai tikime priežastiniais sąryšiais – darome prielaidą, kad pasekmes visada lemia prieš tai buvę įvykiai. Toks mąstymo šablono ir sąveikaujančių veiksnių derinys paruošia puikią „dirvą“ prietaringumui įsišaknyti. „Tačiau yra rimtų priežasčių, dėl kurių mes išsiugdėme tokius gebėjimus“, prideda B. Hudas. Gebėjimas aptikti ir reaguoti į kai kuriuos neaiškius priežasčių ir pasekmių sąryšius gali lemti išlikimo galimybes.

Mūsų protėviai nebūtų ilgai gyvenę, jei būųt darę prielaidą, jog krebždėjimą žolėje sukelia vėjas, kai yra bent mažiausia galimybė, jog ten slepiasi liūtas. O padaryti teigiamas pasekmes nulėmusią klaidą (t. y. bėgti slėptis net kai liūto žolėse nėra) bet kuriuo atveju verta. Harvardo universiteto mokslininkas Kevin'as Foster'is kartu su kolege Hanna Kokko iš Helsinkio universiteto (Suomija), atlikę matematinį modeliavimą, pademonstravo, kad jei tik tikėjimo prietarais kaina yra mažesnė nei vienos praleistos realios gyvenimą ar mirtį lemiančios asociacijos kaina, evoliucija pirmenybę suteiks prietaringiems įsitikinimams.

Kitą galimą prietaringumo naudos teorija pateikia religija. „Religinis tikėjimas susijęs su imlumu tikėti dvasiniu pasauliu ir jo veiksmingumu – netgi jei tai neveikia tikrovėje“, sako Robinas Dunbaras, kuris gina idėją, teigiančią, jog religija yra adaptyvi. Jo nuomone, esminė religijos funkcija yra įtikinti bendruomenę laikytis taisyklių, taip skatinant jos sanglaudą. Tai iš dalies pasiekiama išnaudojant mūsų natūralų polinkį tikėti antgamtinėmis esybėmis, galinčiomis įtakoti mūsų likimą.
Nors polinkis būti prietaringais slypi mūsų prigimtyje, realų konkretaus individo prietaringumo lygį aiškiai nulemia kultūriniai ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, kai mes jaučiame, jog nebegalime kontroliuoti savo gyvenimo, mes paprastai tampame labiau prietaringi. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, jog žmonės, gyvenantys didele mirties rizika pasižyminčiose Vidurio Rytų zonose, pavyzdžiui, Tel Avive, lyginant su kitų regionų gyventojais daug dažniau su savimi nešiojasi sėkmę nešantį talismaną. Kitas tyrimas parodė, kad protestantų bažnyčių augimo sparta JAV pašoka 50 procentų sulig kiekvienu ekonomikos nuosmukiu. Tam niekas neturi imuniteto. „Mes visi galime pakeisti savo įsitikinimą antgamtinėmis jėgomis priklausomai nuo aplinkybių“, sako B. Hudas. „Lėktuve, krentančiame iš 10 kilometrų aukščio, lieka tikrai mažai netikinčiųjų Dievu“.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kinai kurs virš automobilių riedantį autobusą

Kinijos bendrovė ketina kurti didžiulį, tunelį ant ratuotų kojų primenantį, autobusą, kuris leidžia automobilių eismui vykti tiesiog po keleivių kojomis. skaityti »

Kaip apsaugoti savo telefoną atkeliavus karščiams?

Sinoptikų prognozuojami vasariški orai šį savaitgalį daugelį iš mūsų nuteikia džiugiai, tačiau yra kai kas, kas artėjančia šilumos banga gali ir neapsidžiaugti – tai jūsų telefonas. skaityti »

„Facebook“ atpažins žmones ir iš nugaros

„Facebook“ programuotojai sukūrė algoritmą, kuris geba nustatyti žmogaus asmenybę iš nuotraukos, net jeigu joje nesimato žmogaus veido. skaityti »

NASA astronautai naudos „Microsoft“ virtualios realybės akinius

NASA ir „Microsoft“ numato naudoti „Microsoft HoloLens“ virtualiosios realybės akinius „Sidekick“ projektui įgyvendinti. skaityti »

Moterys dažniau naudojasi „Facebook“, vyrai – „Youtube“

„Facebook“ išlieka populiariausiu kasdieniu socialiniu tinklu Lietuvoje. Prie savo „Facebook“ paskyros kasdien prisijungia beveik 37 proc. 15-74 m. amžiaus šalies gyventojų. „Youtube“ dienos auditorija kiek mažesnė – 29 proc., tačiau per mėnesį šis socialinis tinklas pasiekia daugiau naudotojų nei „Facebook“. skaityti »

Ateities „iPhone“ ir „iPad“ turės monolitinius korpusus

Kompanijos „Apple“ inžinieriai sukūrė medžiagą, kuri yra visiškai laidi įvairiems tinklinio bei belaidžio ryšio signalams, tačiau atrodo kaip anoduotas metalas. skaityti »

Sukurtas lankstus išmanusis telefonas

Viena Australijos pradedančioji bendrovė, pavadinimu „Durrell Pita“, pristatė unikalų išmanųjį telefoną. skaityti »

Atblokuoti telefoną padės... ausis

Kai kalbama apie telefono atblokavimą arba mobiliosios mokėjimo operacijos patvirtinimą, tradiciškai naudojami slaptažodžiai. Tačiau jie po truputį iškeliauja užmarštin. skaityti »

Japonai pristatė telefoną su akies rainelės skeneriu

Japonų bendrovė „Fujitsu“ oficialiai anonsavo pirmąjį pasaulyje išmanųjį telefoną su akies rainelės skeneriu – „Arrows NX F-04G“. Įrenginys kainuos 665 Eur. skaityti »

„Neste“ ir „Google“ sutarė dėl bendradarbiavimo skatinant ekologiškesnį transportą

Pasaulyje pirmaujanti degalų iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja „Neste“ ir kompanija „Google“ sutarė bendradarbiauti ekologiškesnio transporto srityje. skaityti »