Netgi Darvinas bandė rasti paaiškinimą, kodėl evoliucijos metu mes išsiugdėme savybę, kuri leidžia kitiems žinoti apie galimą mūsų melą ar apgavystę. Išties, būtybėms, kurios dažnai manipuliuoja kitais siekdamos padidinti savo asmeninę naudą, raudonavimas yra tarsi visiškai nereikalinga savybė. Darvinas savo užrašuose pažymėjo, jog nors visų rasių žmonės turi polinkį raudonuoti, gyvūnai – įskaitant kitus primatus – tuo nepasižymi. Kai reikėjo paaiškinti, kaip evoliucijos keliu išsivystė „pati įdomiausia ir pati žmogiškiausia savybė“, mokslininkas pripažino nerandantis atsakymo. Tačiau tai nesustabdė kitų, siekiančių paaiškinti šį reiškinį.

Viena teorijų teigia, jog raudonavimas prasidėjo kaip paprastas nuolaidžiavimo ritualas – tarsi būdas parodyti dominuojantiems grupės nariams, kad mes paklūstame jų valdžiai. Galbūt vėliau, plėtojantis ir sudėtingėjant mūsų socialiniam bendravimui, raudonavimas tapo susietas su aukštesnėmis pasąmoninėmis emocijomis, tokiomis kaip kaltė, gėda ir drovumas. Atrodytų, kad tai sudaro nepalankias asmeniui sąlygas, tačiau išties ši savybė gali padėti jam tapti patrauklesniu ar socialiai labiau geidžiamu.

Pažymėdamas, jog moterys raudonuoja daugiau nei vyrai, Kalifornijos San Diego universiteto neurologas V. S. Ramachandranas daro prielaidą, jog raudonavimas galėjo išsivystyti kaip priemonė moterims pademonstruoti savo palankumą vyrui ir taip įgauti jų paramą auginant palikuonis. „Raudonavimas tarsi sako, kad ji negali vyro apgaudinėti. Jei jos paklaustum apie neištikimybę, melą išduotų raudonavimas“, mano mokslininkas.

Atlantos Emory universiteto (JAV) primatologas Francas de Walas taip pat linkęs tikėti, jog raudonavimas atsirado kaip būdas skatinti pasitikėjimą. „Jei jums būtų tekę eiti medžioti kartu su partneriu, kurio veido išraiška akmeninė ir iš kurios visiškai neįmanoma prognozuoti jo ketinimų, jums tikriausiai kiltų nepatogumo jausmas dėl nežinojimo, kiek galima juo pasitikėti“, sako tyrinėtojas. Jei raudonavimą susietume su drovumu, bet kas, kas neraudonuoja, tarsi būtų nepalankesnėse sąlygose – žmonės mažiau linkę pasitikėti kažkuo, kas niekada dėl nieko nejaučia gėdos.