Nesuprantama žmogaus savybė – raudonavimas

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 17 d. pirmadienis

Moteris
Mes esame ypač keistų būtybių atstovai. Nepaisant didžiausių mūsų pastangų, kai kurios keisčiausios mūsų silpnybės nepaklūsta logikai. Tačiau mokslui vis daugiau gilinantis į šias keistenybes, pamažu tampa aišku, jog tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta, dažnai siekia pačias žmogiškumo šaknis.

Netgi Darvinas bandė rasti paaiškinimą, kodėl evoliucijos metu mes išsiugdėme savybę, kuri leidžia kitiems žinoti apie galimą mūsų melą ar apgavystę. Išties, būtybėms, kurios dažnai manipuliuoja kitais siekdamos padidinti savo asmeninę naudą, raudonavimas yra tarsi visiškai nereikalinga savybė. Darvinas savo užrašuose pažymėjo, jog nors visų rasių žmonės turi polinkį raudonuoti, gyvūnai – įskaitant kitus primatus – tuo nepasižymi. Kai reikėjo paaiškinti, kaip evoliucijos keliu išsivystė „pati įdomiausia ir pati žmogiškiausia savybė“, mokslininkas pripažino nerandantis atsakymo. Tačiau tai nesustabdė kitų, siekiančių paaiškinti šį reiškinį.

Viena teorijų teigia, jog raudonavimas prasidėjo kaip paprastas nuolaidžiavimo ritualas – tarsi būdas parodyti dominuojantiems grupės nariams, kad mes paklūstame jų valdžiai. Galbūt vėliau, plėtojantis ir sudėtingėjant mūsų socialiniam bendravimui, raudonavimas tapo susietas su aukštesnėmis pasąmoninėmis emocijomis, tokiomis kaip kaltė, gėda ir drovumas. Atrodytų, kad tai sudaro nepalankias asmeniui sąlygas, tačiau išties ši savybė gali padėti jam tapti patrauklesniu ar socialiai labiau geidžiamu.

Pažymėdamas, jog moterys raudonuoja daugiau nei vyrai, Kalifornijos San Diego universiteto neurologas V. S. Ramachandranas daro prielaidą, jog raudonavimas galėjo išsivystyti kaip priemonė moterims pademonstruoti savo palankumą vyrui ir taip įgauti jų paramą auginant palikuonis. „Raudonavimas tarsi sako, kad ji negali vyro apgaudinėti. Jei jos paklaustum apie neištikimybę, melą išduotų raudonavimas“, mano mokslininkas.

Atlantos Emory universiteto (JAV) primatologas Francas de Walas taip pat linkęs tikėti, jog raudonavimas atsirado kaip būdas skatinti pasitikėjimą. „Jei jums būtų tekę eiti medžioti kartu su partneriu, kurio veido išraiška akmeninė ir iš kurios visiškai neįmanoma prognozuoti jo ketinimų, jums tikriausiai kiltų nepatogumo jausmas dėl nežinojimo, kiek galima juo pasitikėti“, sako tyrinėtojas. Jei raudonavimą susietume su drovumu, bet kas, kas neraudonuoja, tarsi būtų nepalankesnėse sąlygose – žmonės mažiau linkę pasitikėti kažkuo, kas niekada dėl nieko nejaučia gėdos.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ateityje – elektroninių knygų mugės?

Vilniuje vykstanti knygų mugė vis dar vilioja jų gerbėjus arba tiesiog smalsuolius, tačiau nejučia kelia ir diskusijas – ar 21 amžius vis dar priklauso popierinėms knygoms? skaityti »

Studentai iš popieriaus sukūrė rekordinį Eifelio bokštą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilo vienas žymiausių Paryžiaus simbolių – Eifelio bokštas. 8,58 m aukščio ir 3,42 m pločio kūrinys iš popieriaus ritinėlių pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias popierinis bokšto maketas. skaityti »

Kompiuteris stebės socialinių tinklų naudotojų nuotaiką

Amerikiečių mokslininkai sukūrė metodiką, kuri nustato socialinių tinkų naudotojų nuotaiką pagal jų publikuojamas nuotraukas. skaityti »

VU studentai sukūrė piešiantį robotą

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai „Lego Mindstorms“ pagrindu sukonstravo ir suprogramavo ant A0 formato popieriaus lapo piešiantį robotą. skaityti »

Studentų suprogramuotame žaidime – partizaninio karo tema

Dalyvaudami „Problemų sprendimu grįsto mokymosi“ projekte (Problem Based Learning), Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai sukūrė mobiliesiems telefonams skirtą žaidimą „Forest brothers“ (liet. „Miško broliai“). skaityti »

Ekranų valikliui DROP – tarptautinių dizainerių įvertinimas

Šių metų konkurso „iF DESIGN AWARD 2015” laimėtojas – ekranų valiklis DROP. skaityti »

Sukurta rekordiškai ilgai dirbsianti vėjo jėgainė

Vokietijos energetikos bendrovė „Enercon“ pristatė naują 4 MW galingumo vėjo jėgainių seriją „EP4“, kurios trys skirtingi modeliai veiks ypač ilgai: kūrėjai teigia, kad jos elektrą sėkmingai gamins mažiausiai 30 metų. O tai lems mažesnę elektros kainą. skaityti »

Lidso universiteto tyrėjas nustebino fotokonkurso žiuri komisiją ypatingu kadru

Lidso universiteto Medicinos mokyklos tyrėjas Fraseris Macrae paskelbtas nacionalinio fotografijos konkurso nugalėtoju už štai šią nuotrauką, kurioje įamžintas mūsų kūnuose esantis kraujas. skaityti »

Kaip nesunkiai susitaupyti pinigų?

SEB banko šeimos finansų ekspertė pataria, kaip nesunkiai susitaupyti pinigų. Visai neseniai jos viena „Facebook“ draugė pasidalino receptu, kaip lengvai susitaupyti pinigų. skaityti »

Kosmoso vaizdas iš NASA – pirmą kartą lietuviškame filme

Lietuviškas kinas žengia į naują lygmenį – netrukus kino teatruose pasirodysiančiame filme „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ žiūrovai išvys kosmose filmuotus vaizdus. skaityti »