Nesuprantama žmogaus savybė – raudonavimas

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 17 d. pirmadienis

Moteris
Mes esame ypač keistų būtybių atstovai. Nepaisant didžiausių mūsų pastangų, kai kurios keisčiausios mūsų silpnybės nepaklūsta logikai. Tačiau mokslui vis daugiau gilinantis į šias keistenybes, pamažu tampa aišku, jog tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta, dažnai siekia pačias žmogiškumo šaknis.

Netgi Darvinas bandė rasti paaiškinimą, kodėl evoliucijos metu mes išsiugdėme savybę, kuri leidžia kitiems žinoti apie galimą mūsų melą ar apgavystę. Išties, būtybėms, kurios dažnai manipuliuoja kitais siekdamos padidinti savo asmeninę naudą, raudonavimas yra tarsi visiškai nereikalinga savybė. Darvinas savo užrašuose pažymėjo, jog nors visų rasių žmonės turi polinkį raudonuoti, gyvūnai – įskaitant kitus primatus – tuo nepasižymi. Kai reikėjo paaiškinti, kaip evoliucijos keliu išsivystė „pati įdomiausia ir pati žmogiškiausia savybė“, mokslininkas pripažino nerandantis atsakymo. Tačiau tai nesustabdė kitų, siekiančių paaiškinti šį reiškinį.

Viena teorijų teigia, jog raudonavimas prasidėjo kaip paprastas nuolaidžiavimo ritualas – tarsi būdas parodyti dominuojantiems grupės nariams, kad mes paklūstame jų valdžiai. Galbūt vėliau, plėtojantis ir sudėtingėjant mūsų socialiniam bendravimui, raudonavimas tapo susietas su aukštesnėmis pasąmoninėmis emocijomis, tokiomis kaip kaltė, gėda ir drovumas. Atrodytų, kad tai sudaro nepalankias asmeniui sąlygas, tačiau išties ši savybė gali padėti jam tapti patrauklesniu ar socialiai labiau geidžiamu.

Pažymėdamas, jog moterys raudonuoja daugiau nei vyrai, Kalifornijos San Diego universiteto neurologas V. S. Ramachandranas daro prielaidą, jog raudonavimas galėjo išsivystyti kaip priemonė moterims pademonstruoti savo palankumą vyrui ir taip įgauti jų paramą auginant palikuonis. „Raudonavimas tarsi sako, kad ji negali vyro apgaudinėti. Jei jos paklaustum apie neištikimybę, melą išduotų raudonavimas“, mano mokslininkas.

Atlantos Emory universiteto (JAV) primatologas Francas de Walas taip pat linkęs tikėti, jog raudonavimas atsirado kaip būdas skatinti pasitikėjimą. „Jei jums būtų tekę eiti medžioti kartu su partneriu, kurio veido išraiška akmeninė ir iš kurios visiškai neįmanoma prognozuoti jo ketinimų, jums tikriausiai kiltų nepatogumo jausmas dėl nežinojimo, kiek galima juo pasitikėti“, sako tyrinėtojas. Jei raudonavimą susietume su drovumu, bet kas, kas neraudonuoja, tarsi būtų nepalankesnėse sąlygose – žmonės mažiau linkę pasitikėti kažkuo, kas niekada dėl nieko nejaučia gėdos.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Japonijos bankas ketina „įdarbinti“ robotus

Japonijos bankas „Bank of Tokyo Mitsubishi UFJ“ klientus pasitinkančius vadybininkus artimiausiu metu ketina pakeisti robotais. skaityti »

„Microsoft“ siūlo prekybininkams pirkėjų atpažinimo sistemą

Savo tinklaraštyje bendrovė „Microsoft“ pasidalijo mintimis apie parduotuves ir jų pasikeitimus 2015 metais. skaityti »

Veidų atpažinimo technologija – prieigai prie svetainių

Bendrovė „Intel“ sukūrė taikomąją programą „True Key“. Prieigai prie interneto svetainių ar įrenginių ji naudoja veidų atpažinimo technologiją. skaityti »

Išmanusis laikrodis – finansams valdyti

Augant dėvimų išmaniųjų įrenginių populiarumui ir skaičiui, atsiranda ir jiems skirtų specializuotų programų. skaityti »

2015 metai pailgės sekunde dėl atominio ir pasaulinio laikų derinimo

Šių metų birželio 30 d. 11 val. 59 min. 60 sek. pasauliniu laiku sekundei laikrodžiai sustos ir para bei metai sekunde pailgės. skaityti »

KTU mokslininkų plėtojama matematinė rašysenos analizė: kuo skiriasi Obamos ir jūsų rašysena?

Rašysena nedažnai patenka į „kietųjų“ mokslų tyrimų sritį. Nors internete gausu rašysenos analizės testų, o kai kurios įdarbinimo agentūros šį metodą siūlo potencialių darbuotojų atrankai, išvados retai gali nustebinti objektyviais ir tiksliais apskaičiavimais. Visai kitas dalykas, kai rašyseną tiria matematikai. skaityti »

Barselonos centre – išmaniosios stotelės

Barselonoje pradėjo veikti aštuonios išmaniosios stotelės. Jose įrengti interaktyvūs ekranai, kurie veikia 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. skaityti »

Mokėjimai širdies ritmu

Kanados pradedančioji įmonė „Bionym“ sukūrė apyrankę, kuri matuoja žmogaus širdies dūžius. skaityti »

BMW, kuris pats suranda vietą ir prisiparkuoja daugiaaukštėje aikštelėje

Las Vegase (JAV) prasidėjusioje „CES 2015“ parodoje Vokietijos automobilių gamintojas „BMW Group“ pademonstravo naujas automobilių autonominio valdymo galimybes, kurios atvers naują puslapį kelių transporto istorijoje. skaityti »

„Apple“ gavo patentą išmaniajam rašikliui

JAV patentų ir prekių ženklų valdyba išdavė kompanijai „Apple“ patentą išmaniajam elektroniniam rašikliui. skaityti »