Norite išspręsti problemą – „permiegokite“ su ja

Publikuota: 2009 m. rugpjūčio 13 d. ketvirtadienis

Vyras ir moteris
Žinoma patarlė: „Rytas už vakarą protingesnis“ susilaukė visai netikėto Didžiosios Britanijos mokslininkų patvirtinimo. Jų manymu, išspręsti sudėtingą uždavinį bus daug lengviau, jei „su problema permiegosite“ ir susapnuosite sapną.

Buvo atlikta visa serija eksperimentų, kurie turėjo patvirtinti arba paneigti hipotezę: jei problema ilgą laiką laikoma žmogaus sąmonėje, tai kūrybinis „nušvitimas“ dažniausiai aplanko sapno metu.

Kaip pažymi Kalifornijos universiteto, kuriame vyko tyrimai, profesūra, individo kūrybinis potencialas jaučia žymų paskatinimą būtent greito miego fazės metu – kai žmogus miega sapnuodamas.

Žmogaus miegas kartojasi cikliškai. Vieno miego ciklo trukmė vidutiniškai yra 1,5 – 2 val. (per naktį būna 3-5 tokie ciklai). Kiekvienas ciklas susideda iš lėto ir greito miego fazių. Tik užmigus, prasideda lėtas miegas, o po 1-1,5 val. pirmą kartą atsiranda greitas miegas (matome pirmą „vaizdelį“). Sveiki žmonės prisimena sapnus, jei jie pabunda greito miego fazės metu. Pabundant lėto miego fazėje, sapnai beveik neprisimenami.

Tie eksperimento dalyviai, kurie gavę užduotį kurį laiką miegojo greituoju miegu, vėliau praktikoje ją spręsdavo daug sėmingiau, nei įprastai.

Eksperimento dienos rytą 77 savanoriai gavo keletą kūrybinių užduočių ir rekomendacijas iki pusiaudienio apgalvoti sprendimą ramybės būklėje: nemiegant, arba miegant, bet stebint mokslininkams.

Palyginus su tais, kurie visai nemiegojo arba kurių miegas tebuvo tik lėto miego fazėje, miegojusių greituoju miegu ir sapnavusių sapnus dalyvių sprendimai išsiskyrė savo originalumu ir nepaviršutiniškumu. Buvo paskaičiuota, kad sapnai vidutiniškai apie 40% pagerina kreatyvumą (kūrybiškumą).

Šie tyrimai rodo, kad sėmingam problemos sprendimui svarbus ne tiek pats miegas, kiek jo kokybė. Pavyzdžiui, ilgai dirbant ties užduotimi, sprendimo radimą nulemia tik laikas. Tačiau greitai sprendžiant „šviežias“ užduotis svarbus miegas su sapnais.

Specialistai mano, kad greitasis miegas galvos smegenims padeda formuoti naujus nervų junginius, tuo metu išvengiant atsakingų už mastymą ląstelių interferencijos (slopinimo). Toks rezultatas neįmanomas, jei žmogus budrus arba miega lėtuoju miegu.

Sapnai yra svarbūs pilnavertiškai įsisavinant informaciją ir pritaikant ją žmogaus gyvenimo patirčiai – taip prasiplečia žmogaus asociacijų paletė.

Tokie tyrimai tik dar kartą patvirtina, kokį svarbų vaidmenį mūsų gyvenime vaidina pilnavertis miegas.

 

Šaltinis: www.sveikas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Vienarankis robotas varžėsi samurajų kardų rungtynėse

Kompanija „Yaskawa Bushido Project“ sujungė jėgas su jaijutsu kardų kovos meistru Isao Machii. skaityti »

Maisto nuotraukos padės skaičiuoti kalorijas

„Google“ kuria priemonę „Im2Calories“, kuri iš maisto nuotraukos padėtų įvertinti maisto kaloringumą. skaityti »

Festivalyje „džiazuos“ Lietuvoje sukurtas elektrinis autobusas

Birželio 5 d. startuojantis 21-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pristato ne tik garsiausias džiazo muzikos žvaigždes, bet ir šalies technologijų pasaulio naujienas. skaityti »

Sukurta išskirtinė vėjo jėgainė: gamina elektrą, nors neturi sparnų

Ispanijos bendrovė „Vortex“ sukūrė unikalią vėjo jėgainę „Vortex Bladeless“, kuri gamina elektrą net ir neturėdama sparnų. skaityti »

Kinijoje į gatves išriedėjo pirmieji pasaulyje „beūsiai“ troleibusai

Kinijoje buvo pristatyti pirmieji pasaulyje neįtikėtinai efektyviai energiją kaupiantys troleibusai. Pagrindinė šių transporto priemonių technologija yra superkondensatoriai, patalpinti į 18 ir 12 metrų ilgio greituosius (BRT – angl. „bus rapid transit“) autobusus. skaityti »

Mikrolustas po oda atliks kraujo tyrimus

Šveicarijos mokslininkai sukūrė diagnostinį lustą, implantuojamą po oda, kuris stebės kraujo rodiklius ir perduos informaciją per „Bluetooth“. skaityti »

Mokslininkai išspręs spaudžiančių batų bėdą

Valensijos biomechanikos instituto mokslininkai sukūrė technologiją, kuri pritaiko avalynę prie pėdų. skaityti »

Didžiausia planetoje interaktyvi fotografija – 365 gigapikseliai

Didesnės fotografijos Žemėje dar nėra buvę. Tarptautinė fotografų grupė, vadovaujama italo Filippo Blenigni, publikavo gigantišką aukščiausios viršukalnės Europoje ir 11-os aukščiausios viršukalnės pasaulyje panoraminę fotografiją. skaityti »

Pirmasis lietuviškas interaktyvus reklamos stendas skaičiuos ir analizuos naudotojus

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir studentai sukūrė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą, kuris ne tik transliuoja reklamą, bet ir fiksuoja reklamą stebėjusiųjų vartotojų statistinius duomenis. skaityti »

„Microsoft“ pasiūlė mokykloms atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių

Viena iš kompanijos „Microsoft“ direktorių, atsakinga už švietimą, Lia De Cicco-Remu pateikė mokykloms pasiūlymą atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių. skaityti »