„Pagrindinė mūsų išvada yra ta, kad testosteronas iš esmės vyrus paverčia šykštuoliais“, teigia Kalifornijos Whittier koledžo (JAV) neuroekonomistė Karen Redwine. Anksčiau atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 17 Londono (Didžioji Britanija) prekybininkų, buvo nustatyta, jog rytmetinis testosterono lygis organizme koreliuodavo su tos dienos prekybiniais nuostoliais arba pelnu. Didesnis šio hormono kiekis lemdavo didesnį pelną. Tačiau ši analizė nenustatė tikslaus priežastinio ryšio tarp testosterono ir šykštumo.

Norėdami įrodyti minėtąjį dėsningumą, K. Redwine ir jos kolega Paul'as Zak'as iš Kalifornijos Claremont Graduate universiteto 25 universitete besimokantiems studentams vyrams dave testosterono turinčio gelio. Visiems dalyviams taip pat buvo išdalintas testosterono neturintis kremas – daliai tyriamųjų jis buvo išdalintas kelias dienas prieš testosterono vartojimą arba kelios dienos po to. Ką ir kokia tvarka kas gaudavo, iki pat studijos pabaigso nežinojo nei patys tyrinėtojai, nei dalyviai.

Testosterono kremas suveikė. Jau kitą dieną po jo vartojimo savanorių venomis cirkuliavo vidutiniškai dvigubai didesnis stipriosios lyties hormono kiekis. Tada tyrime dalyvaujantys studentai kompiuterių tinkle vienas prieš kitą žaisdavo nesudėtingą ekonominį žaidimą. Vienam savanoriui pateikiama užduotis savo nuožiūra pasidalyti 10 dolerių su kitu partneriu kokiomis nori proporcijomis. Kitas savanoris arba priima pasiūlymą arba jį atmeta kaip nesąžiningą. Antruoju atveju nei vienas iš jų negauna pinigų. Kiekvienas dalyvis sužaisdavo žaidimą abiejose rolėse, tiek vartodamas testosterono gelį, tiek nevartodamas.

K. Redwine ir P. Zak'as nustatė, jog bendrai vertinant, testosterono kremas lėmė 27 procentais sumažėjusį pasiūlymų dosnumą, t.y. siūlomos sumos sumažėjo nuo vidutiniškai 2,15 dolerio iki 1,57 dolerio.  Veiksmingesnė testosterono versija – dihidrotestosteronas (DHT) – elgsenai darydavo netgi dar stipresnį poveikį. Vyrai, savo kraujyje turintys daugiausiai DHT, savo partneriams siūlydavo apgailėtinus 0,55 dolerio iš bendros 10 dolerių sumos, tuo tarpu mažiausiai DHT turintys studentai vidutiniškai buvo linkę atiduoti 3,65 dolerio.

Taip pat buvo nustatyta, jog DHT taip pat siejasi su polinkiu „bausti“ nesąžiningus pasiūlymus. Didžiausią hormono kiekį turintys tiriamieji atmesdavo mažesnius nei 4 dolerių pasiūlymus, tuo tarpu mažai androgeno turintys pasiūlymą atmesdavo tik tuo atveju, jei jis būdavo mažesnis nei 2,15 dolerio.

Redwine teigimu, rezultatus galima interpretuoti dvejopai. Iš vienos pusės, testosteronas skatino vyrus reikalauti didesnės dalijamų pinigų dalies, nepriklausomai nuo to, ar jie pinigus siūlė, ar sprendė priimti ar atmesti. Taip pat testosteronu „praturtinti“ savanoriai taip pat savotiškai skatina socialinį teisingumą, t. y. reikalauja lygaus lėšų padalijimo. Tačiau kol kas mokslininkai nežino, kas sukelia elgsenos modelio pokytį. Vienas galimas biologinis veiksnys yra tarpusavio dinamika tarp testosterono ir kito hormono oksitocitino (angl. oxytocin). Šis chemikalas taip pat daro įtaką dosnumui. Dar 2007 metais P. Zak'o vadovaujama mokslininkų komanda nustatė, jog oksitocitino skyrimas tokiame pat žaidime dosnumą padidindavo 80 procentų. Redwine pažymi, jog testosteronas blokuoja oksitocitino veikimą smegenyse. „Įmanoma, jog savo naujausiame tyrime šykštuolius sukurdavome būtent blokuodami oksitocitino veikimą“, aiškina tyrinėtoja.