Šie radiniai, datuojami dar iki „Kambro eros sprogimo“ – laikmečio, kai atsirado didelė dalis šiuolaikinių gyvūnų protėvių. Mokslininkai teigia, kad tai vieni iš ankstyviausių žinomų sudėtingų daugialąsčių gyvių.
Megasferomis (ang. Megasphaera) pavadintos vos 0,7 milimetro skersmens fosilijos buvo aptiktos pietų Kinijos, uolienų sluoksnyje – „Doushantuo“. Plačiau apie atradimą pasakojama naujausiame žurnale „Nature“.
Norėdami perteikti fosilijų išskirtinumą, pabrėžiame, kad klestint šiems gyviams (t.y. prieš 600 milijonų metų):
- Buvo likę net 370 milijonų metų iki pirmųjų dinozaurų atsiradimo;
- Tik po 180 milijonų metų pradėjo augti sausumos augalai, kurie iš esmės pakeitė Žemės kraštovaizdį ir suformavo naujas ekosistemas;
- Reikėjo gerokai daugiau nei 599 milijonų metų, kol evoliucionavo pirmieji šiuolaikiniai žmonės.
Kinijos mokslų akademijos profesorius Lei Chen, kuris su kolegomis atkasė šias labai senas fosilijas, teigė, kad „ankstesniuose tyrimuose jos buvo nuvertintos“.
Mokslininkai tęsė: „Nors ir panašu, tačiau daugialąstiškumas neleidžia sulyginti jų evoliucinės raidos su bakterijomis ar vienaląsčiais pirmuonimis. Tai įrodo organizmuose matomi aiškūs ląstelių diferenciacijos ženklai: užprogramuota ląstelių žūtis ir lytinių ląstelių dalijimasis“.
Todėl mokslininkai priėjo išvadą, kad tai yra ankstyvųjų gyvūnų grupė, kurios protėviai nėra tie patys, iš kurių išsivystė visi šiuo metu gyvenantys padarai.
Tad, ant kurios evoliucinio medžio šakos sėdi šie paslaptingi gyviai? Mokslininkai į šį klausimą tikisi atsakyti jau netolimoje ateityje, ir tai darydami jie turi puikias galimybes išsiaiškinti, kaip vienaląsčiai organizmai išsivystė į sudėtingesnes gyvūnų rūšis.