Akmens amžiaus žmonės gal ir valgydavo žalią mėsą, plėšdami ją dantimis tiesiai nuo gyvūnų kaulų, tačiau jie taip pat grodavo muzikiniais instrumentais, teigia archeologai.

Akmens amžiaus žmonės gal ir valgydavo žalią mėsą, plėšdami ją dantimis tiesiai nuo gyvūnų kaulų, tačiau jie taip pat grodavo muzikiniais instrumentais, teigia archeologai. Jų rasta 35 000 metų senumo fleita yra seniausias žinomas instrumentas.
Unikalus radinys aptiktas Ach Valley vietovėje pietų Vokietijoje. Beveik nesugadinta penkių skylučių fleita akmeniniais įrankiais buvo kruopščiai išpjaustyta iš tuščiavidurio gigantiško grifo sparno kaulo, teigiama Didžiosios Britanijos žurnale „Nature“ publikuotame straipsnyje. Toje pačioje kasinėjimo vietoje rasti trijų kitų iš dramblio kaulo pagamintų fleitų fragmentai bei kitokių naujesnių instrumentų liekanos. Tokie radiniai leidžia manyti, kad pirmieji į Dunojaus aukštupį atsikėlę žmonės pasižymėjo turtinga muzikine kultūra. Be to, netoliese rasta puikiai išsilaikiusi to paties periodo moters statulėlė rodo įvairaus meno klestėjimo požymius.

Archeologai taip pat rado titnaginių įrankių, naudotų instrumentams drožinėti, liekanų, taip pat rasta apdirbto mamutų, arklių, šiaurės elnių ir lokių kaulų žymių. „Dabar mes galime daryti išvadą, kad vėlyvajame paleolite Ach ir Lone slėniuose gyvenusių Orinjako [angl. Aurignacian] kultūrai priskiriamų žmonių  gyvenimuose muzika vaidino svarbų vaidmenį“, sako tyrimui vadovavęs Tubingen'o Universiteto profesorius Nicholas'as Conard'as. Ši kultūra klestėjo vakarų Europoje maždaug prieš 10-40 tūkstančių metų. Pasinaudodami radioaktyviosios anglies izotopų metodu mokslininkai nustatė, kad rastosios fleitos buvo pagamintos mažiausiai prieš 35000 metų, o tai yra bent 5000 metų senesnis muzikinis radinys už anksčiau rastus seniausius instrumentus. Conard'as spekuliuoja, kad vėlyvojo Akmens amžiaus muzika nebuvo tiesioginis evoliucijos sėkmę lėmęs veiksnys, tačiau ji galėjo suteikti nežymų pranašumą lyginant su kaimynystėje  gyvenusiais neandertaliečiais. „Vėlyvojo paleolito muzika galėjo padėti kuriant ir išlaikant  didelius socialinius tinklus, taip palengvinant šiuolaikinio žmogaus demografinę ir teritorinę plėtrą, lyginant su “kultūriškai konservatyvesniais„ ir izoliuotais neandertaliečiais“, teigia profesorius. Mokslininkai jau ilgą laiką spekuliuoja, kad neandertaliečiai taip pat grojo instrumentais, tačiau jų muzikalumo požymių kol kas nepavyko rasti.