Peru rūko gaudyklės surenka drėgmę žemei drėkinti

Publikuota: 2009 m. liepos 14 d. antradienis

Rūke paskendusi Montgomery pilis (Velsas)
Kai nuo Ramiojo vandenyno atslenka tankus rūkas, ant kalno šlaito netoli Limos (Peru) įrengti specialūs tinklai surenka smulkius drėgmės lašelius ir taip užtikrina gyvybiškai būtino vandens tiekimą teritorijai, kuri per metus gauna vos pusantro centimetro kritulių.

Tinklai pakabinti statmenai vyraujančių vėjų krypčiai. Būtent šie vėjai atpučia rūką į grubaus pinto plastikinio audinio tinklą. Iš čia rūko vandens lašai sukrenta į latakus, kuriais vanduo nuteka į drėgmės surinkimo rezervuarus.

Tinklus suprojektavo vokiečių gamtosaugininkai Kai Tiedemann ir Anne Lummerich. Jie nuo 2006 metų padeda 16 km į pietus nuo Limos nutolusiam Bellavista kaimui surinkti tūkstančius litrų vandens per dieną. Pagrindinis vandens surinkimo sezonas – ūkanotieji vietinės žiemos mėnesiai, pradedant birželiu ir baigiant lapkričiu.

Kai Tiedemann ir Anne Lummerich padėjo Bellavista gyventojams pasodinti 800 kazuarinių šeimos medžių, kurių laistymui panaudojamas tinklais surinktas vanduo. Jauni medžiai taip pat veikia kaip natūralios rūko gaudyklės – jų šakos siurbia drėgmę iš oro ir taip padeda aprūpinti drėgme gretimus medžius. Tarp augalų driekiasi kanalas, kuriuo nuteka medžių sukauptas rūko vanduo. Kanalų šlaitams sutvirtinti panaudotos įvairios statybinių šiukšlių nuolaužos.

Nuo medžių šakų ir tinklų lašantis vanduo surenkamas piltuvėliais. Neįtikėtina, tačiau tokiu vandens surinkimo metodu dykumose ir kitose sausose vietose gyvenančių žmonių bendruomenės pradėjo naudotis dar prieš 2000 metų – deja, daug kas jau spėjo užmiršti tokią priemonę. Prieš įrengiant rūko gaudykles, Bellavista gyventojai pasikliovė sunkvežimiais atvežamo vandens ištekliais. Už juos vietiniams dažnai tekdavo mokėti dešimteriopai daugiau, lyginant su vos kiek žemiau šlaito gyvenančiaisiais, kurie naudojasi komunaliniu vandentiekiu.

Rūko gaudyklei aplinkosaugininkai Kai ir Anne suteikė „Eifelio“ („Eiffel“) pavadinimą. Įžymųjį Prancūzijos bokštą šis įrenginys primena savo metalinėmis konstrukcijomis. Pačiomis ūkanočiausiomis dienomis jo pakanka norint surinkti 2500 litrų vandens per dieną. „Kai pradeda tekėti rūko vanduo, tai primena stebuklą. Tarsi kažkas atsuka vandens čiaupą“, sako Lummerich.

Konstruodami rūko gaudykles Bellavista gyventojai dirbo net sekmadieniais. Jiems teko stačiais kalnų šlaitais gabenti plytas ir sunkius smėlio maišus iki pat savo gyvenvietės. Plytos ir smėlis stabilizuoja rūką gaudančius tinklus. „Mes taip pernešėme 1800 plytų“, pasakoja Tiedemann. Maišais perneštas smėlis iš viso sudarė dešimtį tonų.

Nors žvelgiant stambiu mastu rūko surinkimas nėra praktiškas, mažose bendruomenėse, tokiose kaip Bellavista – kur vandens negalima gauti iš elementariausių šulinių, lietas ar upių – toks metodas gali gelbėti žmones ne tik nuo didžiulių vandens kainų, bet ir padėti apsaugoti gyvybes.

 

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Mokslininkai sukūrė smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius

RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu. skaityti »

Mokslininkai sukūrė nematomumo prietaisą

Įkvėpti Hario Poterio nematomo apsiausto, mokslininkai neseniai sukūrė keletą itin paprastų, tačiau naujų būdų paversti objektus nematomais. skaityti »

KTU keliasi į virtualią realybę

Pasivaikščioti dramblių kaimenėje Afrikoje, pasigrožėti Britų muziejaus eksponatais Londone ar tiesiog žengti į atvirą kosmosą neišeinant iš savo kambario – šias naujas patirtis žmonijai atveria žaibiškai populiarėjanti virtualios realybės technologija. skaityti »

Paslaptingo padaro fosilijos – senesnės ir už dinozaurus

Iš pirmo žvilgsnio šios fosilijos atrodo lyg perpus perpjautas granato vaisius, tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad tai 600 milijonų metų senumo nežinomų gyvūnų liekanos. skaityti »

Japonijoje vykstančioje turizmo parodoje lankytojus vilioja lietuviškas gintaras ir baletas

Šį savaitgalį, rugsėjo 25-28 d., Tokijuje vyksta pasaulyje viena didžiausių turizmo parodų „JATA Tourism EXPO Japan“. skaityti »

Buitiniai robotai užkariauja namus

Šiuolaikiniame pasaulyje tapo įprasta, kad vis daugiau darbų už mus padaro robotai. skaityti »

„nVidia“ paneigė sąmokslo teoriją: žmogus Mėnulyje vis tik buvo

Kompanijos „NVidia“ marketingo padalinys dirba iš tiesų ne veltui, ir tą demonstruoja naujausias vaizdo plokščių gamintojos atstovų pareiškimas. skaityti »

Elektroninis gepardas jau už laboratorijos ribų

Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai ištobulino robotą-gepardą („Cheetah“), kuris puikiai atkartoja realaus gyvūno judesius ir tai daro visiškai savarankiškai. skaityti »

VGTU mokslininkas kolekcionuoja įdomiausius pasaulio pieštukus

Japoniškas – su deimantu, karališkasis – su tikra karūna, didžiųjų kūrėjų-menininkų vardais papuošti ar išleisti olimpinių žaidynių metu – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros doc. dr. Kęstučio Skerio pieštukai, kolekcionuoti apie 50 metų. skaityti »

„YuMi“ – robotas, pradėsiantis naują automatizavimo erą

„YuMi“ yra dvirankis robotas, galintis dirbti kartu su žmogumi. skaityti »