Nepaisant jau daug metų besitęsiančių kosmoso tyrimų, iki šiol žmonės neturėjo beveik jokių duomenų, kokie garsai gali sklisti kitose planetos.
Nepaisant jau daug metų besitęsiančių kosmoso tyrimų, iki šiol žmonės neturėjo beveik jokių duomenų, kokie garsai gali sklisti kitose planetos. Į jas siųstuose zonduose daugiausia tyrimo prietaisų buvo skirta fotografavimui, filmavimui, cheminiams bei šviesos spektro tyrimams, radarų duomenims kaupti. Nors keli zondai turėjo ir mikrofonus, nė vienam iš jų nepavyko sėkmingai išklausyti ir atsiųsti kito pasaulio garsų.
Tačiau Sauthamptono universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Timo Leightono (Tim Leighton), jau turi atsakymą. Naudodami kompiuterinį modeliavimą, jie atkūrė natūralius kitų pasaulių garsus, nuo žaibo Veneroje iki smėlio sūkurių Marse bei ledą išmetančių geizerių Saturno palydove Titane.
Pasak Timo Leightono, jie yra visiškai įsitikinę savo skaičiavimų tikslumu, nes dujų ir skysčių dinamikos dėsniai yra gerai žinomi, tai pat jau turima nemažai informacijos apie atmosferų slėgius, jų sudėtį, temperatūras šiuose dangaus kūnuose.
Naudodami savo sukurtą kompiuterinio modeliavimo programą, jie apskaičiavo ir kaip skambėtų žmogaus balsas kitose planetose. Pavyzdžiui, Veneroje jis būtų daug žemesnis, nes ten atmosfera tanki, ir balso stygos vibruotų lėčiau. Tačiau ten garsas sklinda greičiau, todėl, tyrėjų teigimu, efektas būtų įdomus – atrodytų, kad kalba labai mažas žmogus, tačiau bosu.