Planetos be branduolio gali būti nepriimtinos gyvybės susiformavimui

Publikuota: 2008 m. rugsėjo 4 d. ketvirtadienis

Atrasta nauja planeta
Pasak naujausio mokslininkų kompiuterinio modeliavimo, toli gražu ne visos egzoplanetos, iš išorės labai panašios į mūsų Žemę ir turinčios skysto vandens, gali būti tinkamos gyvybės vystymuisi. Tam labai didelę įtaką turi planetos branduolys.

Tolimųjų planetų formavimosi subtilybes tyrinėjo MIT instituto mokslininkai Linda Elkins-Tanton ir Sara Seager. Tyrimus paskatino vis didesnis atrandamų naujų egzoplanetų kiekis – kai kurios iš jų skrieja taip vadinamoje „gyvybės zonoje“ (gyvybei palaikyti tinkamame nuotolyje nuo gimtosios žvaigždės). Dėl to didėjantis mokslininkų ir astronomų mėgėjų entuziazmas dėl nežemiškos gyvybės atradimo vis labiau skatina mokslininku aiškintis, kokios dar sąlygos, be vandens ir temperatūros, yra būtinos arba bent jau labai reikšmingos gyvybės vystymuisi.

Tad amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas susilaukė labai didelio susidomėjimo. MIT instituto mokslininkai nusprendė patikslinti ar visos kietos planetos su paviršiniu skystu vandeniu turi geležinį branduolį, būtiną magnetinio lauko sukūrimui. Gi toks magnetinis laukas Žemėje saugo pakankamai trapią gyvybę nuo pavojingo Saulės vėjo – elektringųjų dalelių srautų.

Linda Elkins-Tanton ir Sara Seager pasinaudodami superkompiuterio galimybėmis sukūrė Žemės tipo planetų formavimosi modelį, į kurį pasistengė įtraukti labai daug skirtingų pradinių sąlygų. Paaiškėjo, jog daugeliu atveju planetose nesusiformuoja geležinis branduolys, kaip kad Žemėje.

Tipiniu atveju (jam priklauso ir Žemės formavimasis), susidūrus besikuriančioms planetoms ir veikiant intensyviam radiaciniam fonui vidiniai planetų sluoksniai išsilydė. Dėl to sunkesni elementai suspėjo nugrimzti į gilesnius planetos sluoksnius. Tokiu būdų Žemėje susiformavo trys atskiros zonos – kieta paviršinė danga, skysta mantija ir geležinis branduolys (savu ruožtu jis sudarytas iš kietos centrinės dalies ir skystos išorinės).

Jeigu planeta formuojasi toliau nuo žvaigždės, tačiau vis dar skysto vandens zonoje, jos vidus atrodo kitaip – vėstant planetai, formuojasi įvairūs vidiniai sluoksniais, tačiau nesusidaro branduolys. Bent jau taip tvirtina modeliavimą atlikę mokslininkai. Tokiose planetose centrinė dalis būna sudaryta iš silikatinės mantijos.

Taip atsitinka todėl, kad įkaitusi geležis reaguoja su vandeniu ir formuojasi geležies oksidai, kurie jau nesugeba prasibrauti į giluminį sluoksnį ir lieka įkalinti mantijoje.

Planetos, neturinčios branduolio, negali susikurti apsauginio magnetinio lauko, saugančio nuo intensyvaus kosminio spinduliavimo. Tad mokslininkai iškėlė visai logišką klausimą – ar įmanomas gyvybės formavimasis tokiose planetose, net jei kiti reikalavimai yra išpildomi? Patys tyrimą atlikę mokslininkai nusiteikę optimistiškai. Sara Seager rašo, jog „man patinka galvoti, jog gyvybė yra žymiai protingesnė už mus, tad ji gali egzistuoti daugelyje vietų pačiais įvairiausiais būdais“.

Tuo tarpu kiti mokslininkai neskuba daryti vienokių ar kitokių išvadų, tačiau tikisi, jog egzoplanetų branduolio egzistavimo faktą bus galima nustatyti netiesioginiu būdu – tyrinėjant gimtosios žvaigždės sudėtį. Tam yra įvairūs galimi metodai, belieka sulaukti naujų tyrimų rezultatų.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Dirbtinė ranka asmenukėms daryti

Dizaineriai Džastinas Krou ir Erikas Sni sukūrė rankos pavidalo telefono laikiklį asmenukėms kurti. skaityti »

Neįtikėtinas autobusas: vietoje sienų – permatomi LCD ekranai

Prieš porą savaičių į Klaipėdos gatves išriedėjo permatomas autobusas. Bet panašu, kad lietuviškasis keturratis greitai įgis rimtą konkurentą – JAV inovatorius Tad Orlowski pristatė skaidrų autobusą „Willie“, kurio sienas pakeis ne šiaip sau stiklas, o LCD ekranai. skaityti »

Japonai sukūrė surenkamą klaviatūrą

Tokijo universiteto studentai sugalvojo pagaminti surenkamą klaviatūrą „Trickey“. Klaviatūra skirta įvairiems įrenginiams, kurie naudojami informacijai suvesti. Klavišai surenkami ir „sulipdomi“ į krūvą tarsi LEGO kaladėlės. skaityti »

Nori naršyti internete – patrink nykštį

Masačiusetso technologijų instituto atstovas Seule (Pietų Korėjoje) vykusioje konferencijoje pristatė valdymo įrenginį „NailO“, tvirtinamą ant nykščio nago. skaityti »

Dantų šepetėlis tikrins DNR ir įspės apie ligas

Panašu, kad netolimoje ateityje apie savo sveikatos būklę turėsime galimybę sužinoti net ir valydamiesi dantis, o svarbiu diagnostiniu instrumentu taps paprasčiausias dantų šepetėlis. skaityti »

Lietuviškas startuolis pasauliui siūlo sveiką būdą kovoti su alkiu darbo vietoje

Apsilankę „Indiegogo“ minios finansavimo (crowdfunding) platformoje, rasime lietuviško startuolio „Hello Hungry“ siūlomą produktą – gėrimą darboholikams, kuris nugalį alkį ir yra alternatyva įprastiems ne itin sveikiems užkandžiams ir greitam maistui. skaityti »

Lietuviai sukūrė išmanųjį veidrodį

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) dėstytojai ir studentai sukūrė išmanųjį veidrodį. skaityti »

Norvegija nuo 2017 m. atsisako FM radijo transliacijų

Norvegijoje – FM radijo eros pabaiga. Praėjusią savaitę Norvegijos Kultūros ministerija paskelbė, kad 2017 m. šalyje bus visiškai atsisakyta FM radijo transliacijų – visos radijo stotys bus transliuojamos skaitmeninėmis priemonėmis. skaityti »

Biuro stalas privers sportuoti

Į stalą įtaisyta programa „OfficeIQ“ praneš, kad sėdite daugiau nei 45 min, todėl jau metas padirbėti stovint. skaityti »

Moksleiviai išbandė jėgas makaronų tiltų čempionate

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko pirmasis Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ etapas – moksleivių tiltų atranka. Laimėtojų komandos tiltas atlaikė 36,8 kilogramų apkrovą ir mes iššūkį VGTU studentams čempionato finale. skaityti »