Saulė labiau panaši į moliūgą nei į rutulį

Publikuota: 2008 m. spalio 21 d. antradienis

Saulė
Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidžia dar vieną įdomią detalę apie mūsų gimtąją žvaigždę – pasirodo, didelio aktyvumo pikais žvaigždės forma iš apvalios virsta į elipsę.

Nesenai atliktame tyrime mokslininkai naudojo duomenis, gautus iš automatinio kosminio zondo RHESSI, kuris užfiksavo, kaip didelio aktyvumo metu Saulė tarsi susispaudžia. „Dėl ypatingai didelės gravitacijos, Saulė yra ne tik didžiausias mūsų sistemos objektas, bet ir pats stabiliausias, - aiškina Hugh Hudson, vienas iš tyrimų autorių. – žvaigždės formos netolygumai paprastai neviršija 0,001%, tačiau išmatuoti tokius formos netolygumus yra gana sudėtingas uždavinys.“

Kosminis teleskopas RHESSI į orbitą iškeltas dar 2002 metais. Jis dirba rentgeno ir gama spindulių diapazone, o pagrindinė teleskopo užduotis – Saulės aktyvumo stebėjimas. Ir nors į pradinę jo paskirtį niekas neįtraukė Saulės formos matavimų, tačiau tam jis tinka praktiškai geriausiai iš visų dabartinių turimų prietaisų. Zondas skriedamas orbita dar ir sukasi aplink savo ašį gana padoriu greičiu – 15 apsisukimų/min. Saulę fotografuoja su specialia greitaeige įranga, o programinis nuotraukų apdorojimas leidžia praktiškai eliminuoti sistemines paklaidas. Todėl zondas labai tiksliai fiksuoja net ir nedidelius Saulės ekvatoriaus zonos diametro pokyčius.

Tyrinėdami zondo persiųstas nuotraukas astronomai pastebėjo įdomų dalyką – pasirodo, Saulė primena ne tiek idealų rutulį, kiek melioną – kitaip tariant ji turi nežymų, bet pastebimą išplatėjimą ties pusiaujo zona. Žinoma, tai nereiškia, jog pati žvaigždė „išsipučia“ – reikia prisiminti, jog Saulės paviršius yra labai dinaminis su nuolatiniais plazmos formuojamais „burbulais“ ir peraugančiais į pliūpsnius, kurie dar vadinami perturbacijomis. Tačiau iki šiol buvo manoma, jog šie pliūpsniai yra daugiau ar mažiau tolygus visame žvaigždės paviršiuje. Tačiau dabar paaiškėjo, jog pliūpsnių suformuotos paviršinės „juostinės struktūros“, vizualiai išplečiančios Saulės spindulį, yra labiausiai sukoncentruotos pusiaujo zonoje. RHESSI matavimų duomenimis, gautais 2004 metais, šios Saulės struktūrinės paviršiaus juostos padidino matomo paviršiaus spindulį 10,77 (±0,44) kampinių milisekundžių. Iš pirmo žvilgsnio tai labai menkas pokytis – jis prilygsta žmogaus plaukui, žiūrint toliau nei iš pusantro kilometro. Tačiau įvertinant Saulės dydį, nedideli pokyčiai rodo didelės apimties nematomus procesus, aiškina NASA specialistai.

Pasirodo, tokie „nedideli“ Saulės formos pokyčiai sukuria žvaigždės gravitacinio lauko pokyčius, dėl ko netoli esančiame Merkurijuje gali susiformuoti visai apčiuopiami virpesiai. Be to, tokių juostinių struktūrų formavimasis kalba apie gana didelius vidinius materijos judėjimus Saulės viduje. Kas tai lemia, mokslininkai dar tiksliai nežino, bet spėja, jog žvaigždės formavimosi metu jos viduje galėjo susiformuoti greitai besisukantis branduolys, truputi pasviręs atžvilgiu išorinių Saulės sluoksnių. Tad RHESSI pateikti matavimų duomenis yra labai vertinga medžiaga išsamesniam teorijų tikslinimui.

Tačiau jau dabar aišku, jog Saulės formos netolygumus formuojantys paviršinis plazmos judėjimas yra stipriai susijęs su žvaigždės magnetiniu lauku. „Kuomet mes įvertinsime visus efektus, sukuriamus Saulės magnetinio lauko, tuomet mes gausim tikslius duomenis apie jos paviršiaus formos neidealumą, sukuriamą vien jau dėl didelės gravitacijos bei žvaigždės sukimosi“, - aiškina Hugh Hudson.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

NASA siūlo apdovanojimą už geriausią Marso kolonizavimo planą

Agentūra NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration) paskelbė konkursą, kuriame tarpusavyje rungtųsi Marso kolonizavimo idėjos. skaityti »

Robotas chirurgas užsiuvo vynuogę

„Intuitive Surgical“ pademonstravo, kaip robotas „Da Vinci“ sugeba kruopščiai užsiūti praplėštą vynuogės odelę. skaityti »

Mažiausias akumuliatorius – tik 2 mm

Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė 2 milimetrų pločio akumuliatorių. Jo talpos užteks nedidelei mikroschemai. skaityti »

Kasdienybę keičiančios išmanios studentų idėjos

Studentų iš visos Lietuvos idėjos susirungė VU Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros kuruojamų studentų organizuojamame rinkodaros projektų konkurso „Idėja“ finale. skaityti »

Amerikietis sukūrė kreditinės kortelės dydžio žaidimų įrenginį

8 bitų žaidimų įrenginys „Arduboy“ veikia „Arduino“ sistemos pagrindu. Jis sudarytas iš bespalvio 3,3 cm pločio OLED ekrano, šešių mygtukų, dviejų garsiakalbių ir USB jungties. skaityti »

Kompiuterinis žaidimas gydo akis?

Bendrovė „Ubisoft“ kartu su „Amblyotech“ sukūrė žaidimą „Dig Rush“, skirtą gydyti vadinamąją „tingiąją“ akį. skaityti »

Lietuvaičių sėkmė mintino skaičiavimo varžybose: pirmą kartą aplenktos visos valstybės!

Rygoje vykusiame tarptautiniame mintino skaičiavimo konkurse „Matmintinis–Pranglimine“ lietuviai iškovojo daugiau aukso medalių, nei bet kuri kita komanda ir tai padarė pirmąkart žaidimo istorijoje. skaityti »

Lietuvoje kuriami nanorobotai, lemsiantys permainas medicinoje

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. skaityti »

VGTU studentai pagerino Lietuvos rekordą: tiltas iš makaronų atlaikė 251 kilogramą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ finalinis etapas. Jaunųjų inžinierių iš spagečių pastatytas nė kilogramo nesveriantis tiltas atlaikė net 251 kilogramo apkrovą ir praėjusiais metais pasiektą šalies rekordą pagerino daugiau nei du kartus. skaityti »

Jono Meko interneto sakmė Venecijoje

Gegužės 6 d. Venecijos meno bienalėje atidarytas specialus paviljonas, dedikuotas nepriklausomo kino legendai Jonui Mekui. „Internet Saga“ (interneto sakmė) – vienintelis virtualus projektas, skirtas menui internete tarptautiniame renginyje. skaityti »