Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Išmaniuosius telefonus su NFC bus galima naudoti kaip elektroninį leidimą

Bekontaktės kortelės, leidžiančios patekti į kompanijų patalpas ar automobilių aikšteles, dabar gali būti suderintos ir su NFC telefonais. skaityti »

„Canon EOS 60Da“ – fotoaparatas dangaus objektams fiksuoti

„Canon“ EOS fotoaparatų seriją papildė modelis „EOS 60Da“. Tai didelės raiškos skaitmeninis veidrodinis fotoaparatas, skirtas tiek profesionaliems astrofotografams, tiek ir mėgstantiems laisvalaikiu fiksuoti dangaus objektus. skaityti »

Auklę jau galima užsisakyti ir internetu

Vis labiau augant internetinės prekybos populiarumui, prekybininkai vis labiau plečia ir šiuo būdu galimų įsigyti prekių ir paslaugų sąrašą. skaityti »

Sportuoti padės „išmanieji“ treneriai

Vienos populiariausių sporto šakų – futbolo entuziastai nuo šiol galės savo sportinius duomenis palyginti su garsiausių pasaulio futbolininkų atliekamų sprintų skaičiumi, bėgimo tempu bei kitais parodymais ir taip simboliškai mesti jiems iššūkį virtualioje erdvėje. skaityti »

Naujas kroviklis Jūsų „iPhone“

„Apple“ kompanijos produktams vis populiarėjant, daiktų dizaineriai taip pat nesnaudžia. Kasdien įvairiose svetainėse ir „bloguose“ pasirodo įvairūs konceptai skirti „iPhone“, „iPad“ ir kitiems šios kompanijos produktams. Dizaineris Benjamin Helle taip pat siūlo vieną paprastą įrenginį. skaityti »

Išmanusis valdiklis „Four“

Ko gero, jau nieko nebestebina planšetiniai kompiuteriai, o juos vis dažniau pamatome ne tik televizoriaus ekrane ar parduotuvių vitrinose, bet ir autobusuose, universitetuose ir pan. Taip pat pripratome prie lietimui jautrių ekranų. Sujungdamas įprastų planšetinių kompiuterių funkcijas ir dizainą Marko Vuckovic siūlo daugiafunkcinį prietaisą. skaityti »

Lietuvoje startuoja žaidimų ir sužaidybinto pasaulio kūrimo konkursas

Lietuvoje startuoja naujas žaidimų ir sužaidybintos realybės kūrimo konkursas. skaityti »

Magnetinis apsiaustas: fizikai sukūrė prietaisą, nematomą magnetinių laukų

Barselonos universiteto (Autonomous University of Barcelona) mokslininkai, bendradarbiaudami su Slovakijos mokslų akademija, sukūrė cilindrą, kuris gali padaryti daiktus nematomus magnetiniams laukams. Prietaisas buvo pagamintas panaudojus superlaidininkus ir feromagnetinės medžiagas, jau plačiai naudojamus rinkoje. Apie šį išradimą paskelbė žurnalas „Science“. skaityti »

Mokslo projektai, finansuojami minios

Turite įdomių idėjų mokslinių tyrimų projektui, tačiau reikia lėšų? Viena iš naujų galimybių – pasinaudoti ką tik atsidariusio portalo „Petridish.org“ paslaugomis. skaityti »

Sukurta kamera, galinti matyti, kas yra už kampo

Masačusetso technologijos instituto (angl. Masachusets Institute of Technology, MIT) mokslininkai paskelbė įdomų darbą, aprašantį sistemą, kuri gali fiksuoti tiesiogiai nematomų objektų trimačius atvaizdus. skaityti »