Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ar technologijos skatina mus būti bendruomeniškesnius?

Sociologas iš Pensilvanijos universiteto Keitas Hamptonas ištyrė beveik 3000 amerikiečių ir priėjo prie išvados, kad žmonės, aktyviausiai besinaudojantys socialinėmis technologijų galimybėmis (daugiausia – socialiniais tinklais), ir realiame gyvenime lengviau užmezga kontaktą su kitais žmonėmis. skaityti »

Singapūre kuriamas robotas, gebantis mylėti

Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkų laboratorijoje vyksta darbai: jau ne idėja, o realybe tapo „Lovotics“ vardu pavadintas robotas, galintis imituoti žmogaus gebėjimą mylėti. skaityti »

Išrastas būdas atpažinti, ar piršto atspaudas imamas nuo gyvo kūno

Mokslininkai sugalvojo, kaip patobulinti biometrinį skaitytuvą, kuris ir yra lietimu paremtos spynos veikimo esmė, kad šis atpažintų, ar piršto turėtojas gyvas. skaityti »

Išplėstinė realybė – pagalba civilinei inžinerijai

JAV Renselyro politechnikos instituto darbuotojai kuria naujas išpėstinės realybės (angl. augmented reality) technologijos pritaikymo galimybes: savo naujuoju projektu jie tikisi padėti civilinės inžinerijos specialistams. skaityti »

Ukrainoje sukurtas socialinis tinklas gyvūnams

Internete atsirado socialinis tinklas, skirtas gyvūnams. skaityti »

Lietuvos įmonė sukūrė unikalų robotą-reklamos stendą

Lietuvos reklamos gamybos įmonė sukūrė unikalų patentuotą robotą – reklamos stendą, kuris tam tikroje erdvėje juda naudojant jutiklius, o esant dideliam žmonių srautui yra valdomas nuotoliniu būdu. skaityti »

Bėgikui dirbtinėmis kojomis leista dalyvauti Londono olimpiadoje

Abiejų kojų dar kūdikystėje netekęs 24-erių bėgikas iš Pietų Afrikos Respublikos Oskaras Pistorijusas (Oscar Pistorius) iškovojo teisę dalyvauti 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse. skaityti »

Spalvoti sapnai

Mokslininkų teigimu, spalvotų sapnų skaičius laikotarpiu nuo 1993 iki 2009 metų gerokai išaugo. skaityti »

Išmokę gyventi ekologiškai…

Ar šiandien lengva gyventi ekologiškai? Viena švedų šeima, nusprendusi įrodyti sau, jog gali tausoti aplinką, dalyvavo Švedijos ekologiško būsto projekte ir 6 mėnesius gyveno energiją taupančiame name... skaityti »

Taivane sukurtas audinys su kavos tirščiais

Taivane įsikūrusi bendrovė „Singtex“ sumanė, kaip panaudoti kasdien geriant kavą liekančius kavos tirščius – juos įmonė naudoja audinio gamybai. skaityti »