Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Britai galės realioje fermoje pažaisti internetinį žaidimą „FarmVille“

Nuo gegužės 4 d. internautai Jungtinėje Karalystėje turi galimybę žaisti realų internetinio žaidimo „FarmVille“ analogą, rašo britų dienraštis „The Guardian“. skaityti »

Ketvirtadalis britų naudoja televiziją „kaip auklę“

Ketvirtadalis mažus vaikus auginančių britų teigia, kad naudoja televiziją „kaip auklę“, rodo neseniai atliktos apklausos rezultatai, kuriais remiasi BBC naujienų tarnyba. skaityti »

„Eurovizijos“ pusfinalį per Lietuvos televiziją žiūrėjo pusė visos TV auditorijos

Auditorijos tyrimų bendrovės TNS LT išankstiniais duomenimis, antradienio vakarą transliuotą „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalį stebėjo vidutiniškai 48 procentai visos TV auditorijos. skaityti »

Kinija išbandė didžiausią kada nors nepilotuojamą sraigtasparnį

Kinijos rytuose išbandytas didžiausias kada nors šios šalies istorijoje pagamintas nepilotuojamas sraigtasparnis, sveriantis 757 kilogramus. skaityti »

Paryžiaus gatvėse pasirodė pirmoji pasaulyje elektra varoma šiukšliavežė

Į Paryžiaus gatves išriedėjo pirmoji pasaullyje ekologiška, elektra varoma šiukšliavežė. skaityti »

„Bento Book“ – ateities svajonių kompiuteris

Kai garsiai paklausiame, ką dar įspūdingo naujausių technologijų kūrėjai gali pasiūlyti, nesitikėdami nieko, – jie vėl mus nustebina. skaityti »

„FluPhone“ taikomoji programa – gripo epidemijai nustatyti

Kembridžo universiteto mokslininkai sukūrė išmaniesiems teflonams skirtą taikomąją programą „FluPhone“, kuri galės nustatyti infekcinių ligų paplitimą. skaityti »

Sulankstomas kompiuteris

Dauguma iš mūsų turi nešiojamuosius kompiuterius. Juos patogu naudoti ir pasiimti kartu į universitetą, darbą ar važiuojant atostogauti. skaityti »

Brailio rašto skaitytuvas

Dizaineris Wonkook Lee sugalvojo prietaisą, kuris galėtų padėti akliesiems greičiau ir lengviau skaityti Brailio raštu parašytas knygas. skaityti »

Robotai pakeis žmones ir rinks aukas?

Mažas, baltas, mielas robotukas, vardu DON-8r, renka aukas ir praeiviams sukelia šypsenas dažnam primindamas animacinio filmo „Wall-e“ personažą „EVE“ (Ievą). skaityti »