Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Negalintiems gyventi be išmaniojo – kaip nepasirodyti nemandagiems?

Nuolatinis žvilgčiojimas į telefoną gali gerokai sugadinti jūsų įvaizdį, todėl reikėtų laikytis naudojimosi išmaniuoju telefonu etiketo. skaityti »

Indijoje kuriamas saulės energijos palaikomas oro uostas

Indijos miesto Kočino tarptautinis oro uostas taps pirmuoju pasaulyje, kurio darbas bus paremtas tik saulės energija. skaityti »

Baltarusijos bankininkai sudarė pelningiausių vardų sąrašą

Baltarusijos bankininkai atliko tyrimą ir paskelbė originalų vardų sąrašą. Jame – daugiausia pelno „gaunantys“ moteriški vardai. skaityti »

Matematikams pavyko atrasti geometriškai idealų netaisyklingąjį penkiakampį

Trys Vašingtono universiteto mokslininkai įeis į matematikos istoriją kaip naujo tipo netaisyklingojo penkiakampio išradėjai. skaityti »

Sukurta skraidanti lenta

„Lexus“ pagamino skraidančią riedlentę „Hoverboard“, kuri naudoja superlaidininkus ir nuolatinius magnetus, šaldomus skystu azotu. skaityti »

Išmanieji žiedai – tik įsimylėjusiems

Išmanusis žiedas suvirpa ant piršto tik tuomet, kai skambina mylimasis. Į kitus skambučius jis nereaguoja. skaityti »

Pavargai eiti – išsitrauk važiuoklę!

Japonijos inžinierius Kuniako Saito sukūrė kompaktišką elektroninę važiuoklę, telpančią į nešiojamojo kompiuterio dydžio krepšį. Įrenginys „WalkCar“ gali nukonkuruoti „Segway“. skaityti »

Dubajuje – pirmasis 3D technologija atspausdintas pastatas

Naudojant trimatę spausdinimo technologiją Dubajuje sukonstruotas biuras, kurio statybos projektą remia Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) esantis „Ateities muziejus“. skaityti »

Džinsai su kišene išmaniajam telefonui

Įmonė „Joe's Jeans“ sukūrė naują džinsų tipą su specialia kišenėle išmaniajam telefonui. skaityti »

Robotas mokosi atpažinti partnerio elgesį

Viskonseno universiteto (Medisone, JAV) inžinieriai išmokė robotą „Kinova Mico” padėti plauti indus. skaityti »