Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kaip veikia savivalda, jaunimas pažins žaidimu

Dažnai girdime nusiskundimus valdžia, per dideliais mokesčiais, prastu viešuoju transportu, tačiau nuo šiandien, šešias dienas dirbdami kartu, dvylika jaunuolių iš Lietuvos ir Lenkijos turės galimybę į šias problemas pažvelgti iš kitos pusės. skaityti »

1877 m. atrastas Marso palydovas Fobas

1877 m. rugpjūčio 18 d. amerikiečių astronomas Asafas Holas atrado Marso palydovą Fobą. Tai įvyko apie 9 val. 14 min. Grinvičo laiku. Tas pats astronomas atrado ir kitą Marso palydovą Deimą. skaityti »

Nauja Tokijo panorama – viena iš didžiausių pasaulio nuotraukų

Fotografų grupė, pasivadinusi „360Cities“, nusprendė padaryti itin tikslias panoramines didžiausių pasaulio miestų nuotraukas. skaityti »

Filmo apie legendinį „Apple“ įkūrėją garso takelyje – mėgstamiausi Steve‘o Jobso muzikos kūriniai

Galbūt jūs skaitote šią žinutę kompiuteryje, kurį sukūrė jis, turėdami kišenėje telefoną, kurį išrado irgi jis. Šį savaitgalį JAV kino teatruose startuoja biografinis filmas „Jobs“, pasakojantis apie išskirtinę asmenybę šių laikų istorijoje. skaityti »

„Protingas“ laikrodis debiutuoja IFA parodoje

Iki šiol visos naujienos, susijusios su „protingų“ laikrodžių kūrimu ir pasirodymu rinkoje, rėmėsi sklandančiais gandais. skaityti »

„Volkswagen“ sukūrė nuosavą socialinį tinklą

„Volkswagen“ kartu su „Google“ išleido mobiliąją taikomąją programą „SmileDrive“, panašią į neseniai interneto milžinės įsigytą sprendimą „Waze“. skaityti »

„PayPal“ įkūrėjas pasiūlė ateities transporto modelį

Garsus milijardierius ir išradėjas Elon Musk – „PayPal“ įkūrėjas ir filmo „Geležinis žmogus“ pagrindinio veikėjo prototipas – publikavo dokumentą, kuriame aprašyti itin greito ateities transporto funkcionavimo principai. skaityti »

Lietuviškojo palydovo „LitSat-1“ kelionė: Hiustonas, Valopo salos, kosmosas

Lietuvišką palydovą „LitSat-1“ į kosmosą gruodžio 8-ąją pakels raketa nešėja „Orbital Cygnum“ iš JAV Valopo salos (Wallops Island). skaityti »

Garsajuostei – 50 metų!

Garsajuostės šiemet švenčia solidų 50 metų jubiliejų. skaityti »

Pietų Korėjoje – nuo kelio įsikraunantis autobusas

Pietų Korėjoje sukurti autobusai, energiją elektromagnetinės indukcijos metodu gaunantys iš kelio dangos. skaityti »