Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ar „iPad“ gali sutrikdyti širdies defibriliatoriaus darbą?

Iš Kalifornijos kilusi 14–os metų moksleivė Gianna Chien prieš 8 tūkst. JAV daktarų auditoriją bandė įrodyti, jog planšetinis kompiuteris „iPad“ gali sutrikdyti implantuoto širdies defibriliatoriaus darbą, skelbia „Bloomberg“. skaityti »

„Google Glass“ akiniai fotografuoja mirksint

Bendrovės „Roundarch Isobar“ programuotojas Mike'as DiGiovanni siūlo akiniuose „Google Glass“ įmontuota fotokamera fotografuoti mirktelint. skaityti »

Naujas algoritmas geba iš fotografijos nustatyti žmogaus nuotaiką

Programuotojas Abzinavas Dhalas iš Nacionalionio Australijos universiteto Dalase vykusioje konferencijoje „Multimedia Retrival“ pristatė savo sukurtą kompiuterinį algoritmą, gebantį iš veido išraiškos nustatyti nuotraukoje užfiksuoto žmogaus nuotaiką. skaityti »

Mažiausias pasaulyje filmas įtrauktas į Gineso rekordų knygą

„Berniukas ir jo atomas“ („A Boy and His Atom“), ko gero, yra metų filmas, kurį pamatyti tiesiog reikia. skaityti »

„Google“ dirbtinis intelektas pasirodys 2029 metais

„Google“ technikos direktorius Ray Krzweilas neseniai pareiškė, kad šiuo metu kompanijos specialistai kuria visavertį dirbtinį intelektą – kompiuterinę sistemą, kuri galės mokytis savarankiškai analizuoti informaciją ir netgi suprasti žmonių jausmus bei emocijas. skaityti »

Ateities elektronika pati transformuosis

Britų mokslininkai iš Bristolio universiteto, vadovaujami profesorės Annos Rudaut, sukūrė medžiagą, kuri gali pagal esamas sąlygas ir ateinančius signalus savarankiškai keisti formą. skaityti »

Nauja „iPhone 5“ reklama pabrėžia telefono kameros galimybes

Kompanija „Apple“ paviešino naują išmaniojo telefono „iPhone 5“ reklamą. skaityti »

PSY su daina „Gentleman“ vėl gerina „YouTube“ rekordus

Naujasis PSY kūrinys „Gentleman“ pagerino daugiausia peržiūrų „YouTube“ per vieną dieną rekordą. skaityti »

„Volkswagen“ ir „Apple“ kartu kurs automobilį „iBeetle“

Vokiečių automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad kartu su amerikiečių technologijų kompanija „Apple“ kurs du legendinio „Volkswagen“ automobilio „Beetle“ modelius „iBeetle“, kurie turės išmaniojo telefono „iPhone“ integraciją. skaityti »

„Samsung“ kuria mintimis valdomą planšetę

Bendrovė „Samsung“ kuria planšetinių kompiuterių ir kitų elektronikos gaminių valdymo sąsają, nereikalaujančią jokio fizinio sąlyčio. skaityti »