Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Fotografavimas su „iPad“ išgelbėjo gyvybę

Daugeliui žmonių fotografavimas su planšetiniais kompiuteriais, šiuo atveju – „iPad“, atrodo gana kvailai – kam abejomis rankomis laikyti didelį plokščią įrenginį, kai galima fotografuoti tiesiog išmaniuoju telefonu ar fotoaparatu. skaityti »

1940 m. pademonstruotas pirmasis periskopas

1940 m. balandžio 20 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose pademonstruotas pirmasis elektroninis periskopas. skaityti »

Minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena

Balandžio 20 dieną minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Šią dieną Europoje organizuojamos akcijos, skirtos padėti efektyviau mažinti triukšmą darbo vietose. skaityti »

Naujos mikrobaterijos leis įkrauti išmanųjį telefoną per sekundę

Mobilieji įrenginiai nuolat tobulinami. Pridedamos naujos funkcijos, išmanieji telefonai ir planšetės tampa vis plonesni, jų našumas nuolat auga. skaityti »

Dirbtinę ranką galima valdyti mobiliąja programėle

Kompanijos „Touch Bionics“ dirbtinės rankos „i-Limb“ nuo šiol paklūsta ne tik žmogaus raumenų signalams, bet ir „iPhone“ nurodymams. skaityti »

„Fujitsu“ popieriaus lapą su išspausdintu tekstu pavers planšete

Kompanija „Fujitsu“ sukūrė technologiją, leidžiančią interaktyvius elementus perkelti ant popieriaus lapo su išspausdintu tekstu. skaityti »

„iPhone 5 Black Diamond“ – pats brangiausias išmanusis telefonas

Liverpulio juvelyras Stuart Hughes, išgarsėjęs tokiais ekskliuzyviniais modeliais kaip briliantinis „iPhone 4“, platininis „Platinum MacBook Air“ ir auksinis „Gold iPad 2“, pristatė savo naujausią kūrinį – „iPhone 5 Black Diamond“. skaityti »

„Microsoft“ svarsto apie išmaniojo laikrodžio gamybą

Korporacija „Microsoft“ svarsto galimybę išleisti miniatiūrinį rankinio laikrodžio formos kompiuterį. skaityti »

Steve'as Wozniakas lietuvius skatins į inovacijas žvelgti kūrybiškiau

Naujų technologijų plėtrai įgavus iki šiol neregėtą pagreitį, atrodo, jog viskas, ką galima išrasti, jau išrasta, o tuos išradimus beliko tik patobulinti. Tačiau norint tapti išskirtiniu produktu rinkoje, reikia eiti dar nepramintu keliu. skaityti »

Irano mokslininkas paskelbė išradęs laiko mašiną

Irano strateginių išradimo centrui vadovaujantis mokslininkas Ali Razegis paskelbė sukūręs laiko mašiną. skaityti »