Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Dizaineris Andy Kurovets sukūrė laikrodį „Graffiti“

Technologijų ir meno sintezė, būtent taip galima pavadinti vieno dizainerio sukurtą produktą. Laisvo, nevaržomo meno mėgėjams, anot dizainerio Andy Kurovets, „Graffiti“ laikrodis turėtų tikrai patikti. skaityti »

Gruodžio 29 d. Edisonas užpatentavo radiją

1891 m. gruodžio 29 d. Tomas Edisonas užpatentavo radiją. skaityti »

Gruodžio 23 d. „Cassini“ atsiuntė nuo smūgio su kosminiu kūnu 180º kampu galimai pasisukusios Dionės fotografiją

NASA zondas „Cassini“ gruodžio 23 d. Žemėn atsiuntė spalvotą fotografiją, kurioje užfiksuotas nuo smūgio su kosminiu kūnu 180º kampu galimai pasisukęs Saturno palydovas Dionė. skaityti »

Ar žmonės nepaliaus evoliucionavę supertolimose kosminėse kelionėse?

Filme „Wall–E“ vaizduojama, kaip kelis šimtus metų erdvėlaivyje praleidę žmonės tampa nutukėlių rase. Fizinio aktyvumo stoka ir maisto perteklius nuslopino erdvėlaivio gyventojų norą likti nepriekaištingos fizinės formos. Portlando valstijos universiteto antropologas Kameronas Smitas (Cameron Smith) mano, kad evoliucija tęsis ir žvaigždėlaivyje – nepaisant didžiausių pagundų ją apriboti. skaityti »

Kinijoje atidaryta ilgiausia pasaulyje greitaeigė geležinkelio linija

Kinijoje atidaryta ilgiausia pasaulyje greitaeigė geležinkelio linija. 2 298 kilometrų ilgio linija sujungs šalies sostinę Pekiną ir šalies pietuose esantį Gvandžou miestą. skaityti »

„E. Leclerc“ ir „Renault“ žengė dar vieną žingsnį visiems prieinamo elektrinio mobilumo link

„Renault“ ir „E. Leclerc“ įtvirtino savo pasiryžimą vykdyti tvarią plėtrą bei skatinti elektrinį mobilumą Prancūzijoje ir įkūrė „Z.E. Club des 50“ klubą. skaityti »

Nemokamos elektroninės knygos – apie svarbiausius NASA teleskopus

JAV kosmoso agentūra NASA išleido dvi nemokamas elektronines knygas apie „Hubble“ kosminį teleskopą ir jo kol kas į kosmosą nepaleistą įpėdinį. skaityti »

„Panasonic“ sukūrė akumuliatorių, skirtą šaltiesiems regionams

Šio mėnesio pabaigoje „Panasonic“ pradės priiminėti užsakymus naujiems ličio jonų akumuliatoriams, kurie gali dirbti iki 10 laipsnių šalčio temperatūroje. skaityti »

Sukurti pirmieji lipduko formos saulės elementai

Kredito korteles, mobiliuosius telefonus ir net paprastus langus vienas gudrus išradimas gali padaryti pasižyminčius jiems iki šiol nebūdingomis savybėmis. Mokslininkai sukūrė plonus, lanksčius saulės elementus, kuriuos galima kaip lipdukus klijuoti ant popieriaus, plastiko, stiklo ir dar daugelio kitokių medžiagų. skaityti »

Žaidimai, skirti mokyti chirurgus

Žaidimų naudojimas mokymo procese, ko gero jau nieko nestebina, tačiau yra sričių, kuriose sužaidybinimas kelia nuostabą. skaityti »