Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Siūlomos naujos sužaidybinimo etikos taisyklės

Neseniai buvo apklausti „gamification.com“ skaitytojai apie etiką sužaidybinime (angl. gamification). Tokia apklausa vykdyta ne pirmą kartą, tačiau tema aktuali, diskutuotina ir dar neprieita prie bendros nuomonės ją vertinant. Dažnai tai kas atrodo etiška vienam žmogui, kitas vertina visai priešingai. skaityti »

Kaip skatinti rinkėjų aktyvumą?

Prieš šių metų JAV prezidento rinkimus, kandidatų atstovai kreipėsi į įvairius sužaidybinimo (angl. gamification) specialistus aptarti, kaip šią sritį būtų galima išnaudoti, siekiant geresnių rinkimų rezultatų ir aukštesnių reitingų. skaityti »

Šizofreniją įveikti padeda kompiuterinis mokymas

„ScienceDaily“ paskelbė, kad sergantys šizofrenija žmonės, pabaigę 80–ies valandų trukmės intensyvius kompiuterinius mokymo pratimus, tampa pajėgesni geriau atlikti sudėtingas užduotis, reikalingas atskirti savo vidines mintis nuo realybės. skaityti »

Kaip priėmėme skaitmeninę televiziją?

Praėjus mėnesiui nuo skaitmeninės antžeminės televizijos įvedimo ir analoginės televizijos išjungimo, įdomu pažvelgti, kaip nusiteikę laukėme šio technologinio pokyčio savo namuose. skaityti »

Japonų astronautą lydės robotas-androidas

Tokijo universiteto inžinieriai kartu su viena iš japonų reklamos kompanijų 2013-ųjų vasarą ruošiasi į tarptautinę kosminę stotį (TKS) išsiųsti robotą-androidą KIBO („Viltis“). Jis lydės japonų astronautą Koichi Wakatą ir padės jam bendrauti su Žeme. skaityti »

Naujoji „Microsoft“ biuro koncepcija padeda taupyti ir gerina darbuotojų savijautą

„Microsoft“ atstovybė Lietuvoje persikėlė į lanksčiojo darbo stiliaus biurą, kuriame darbuotojai gali kasdien rinktis geriausiai veiklos pobūdį atitinkančią darbo vietą ir vienodai efektyviai dirbti su pasirinktais išmaniaisiais įrenginiais. skaityti »

„Google Street View“ leidžia apžiūrėti Arkties miestą, slidinėjimo kurortus

„Google“ pirmą kartą žengia ten, kur šalta, – į Arkties miestą ir slidinėjimo kurortus. skaityti »

HP kartu su „DreamWorks Animations“ filme „Legendos susivienija“ pagrindinį vaidmenį suteikė inovacijoms

Kai šį penktadienį (lapkričio 30 dieną) Lietuvos kino teatrų ekranuose pasirodys naujausias animacinis filmas „Legendos susivienija“, žiūrovai išvys dar vieną HP technologijų triumfą animacijoje. skaityti »

Į „Chevrolet Spark“ bus diegiama „Apple Siri“

„Chevrolet Spark“ taps pirmuoju automobiliu, kuriame bus įdiegta „Apple Siri“ funkcija. skaityti »

„YouTube“ pasiektas naujas populiarumo rekordas

Pietų Korėjos reperio Psy dainos „Gangnam Style“ klipą svetainės vartotojai peržiūrėjo daugiau nei 820 mln. kartų. skaityti »