Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Sukurtas specialus dėklas „iPhone“

Šiandien sunku įsivaizduoti savo gyvenimą be išmaniojo telefono su lietimuisi jautriu ekranu. Tačiau dizaineris Moon Myounghak siūlo grįžti atgal... skaityti »

Išmanioji perėja padės išvengti skaudžių eismo įvykių

Kaip išvengti skaudžių eismo įvykių? Riboti greitį, atsakingai elgtis kelyje, laikytis taisyklių, saugoti vieniems kitus ir... įrengti išmanias perėjas pėstiesiems. skaityti »

Mokomieji žaidimai išmoko klysti

Seniai įrodyta, kad naudojant žaidimus švietimo sistemoje, varginantį mokymosi procesą galima padaryti įdomų ir naudingą. Neseniai atrasta ir pagrįsta nauja idėja, kuri akcentuojama vaizdo žaidimuose: „nieko blogo patirti nesėkmę“ (angl. „it’s okay to fail“). skaityti »

„Microsoft“ susidomėjo papildytos realybės akiniais

Kompanija „Microsoft“ į JAV patentų biurą (USPTO) padavė paraišką, kurioje aprašomi papildytos realybės akiniai – įrenginys, gebantis prie realaus pasaulio vaizdų pridėti virtualių objektų. skaityti »

Japonai pristatė vienvietį elektrinį sraigtasparnį

Japonijos kompanija „Hirobo“ pranešė apie savo planus išleisti vienvietį elektrinį sraigtasparnį „HX-1“. skaityti »

Robotas-Skeneris per minutę nuskenuoja 250 puslapių

Inžinieriai iš Japonijos, Tokijo universiteto, pademonstravo veikiantį Roboto-Skenerio prototipą, kuris sugeba per minutę nuskenuoti net 250 knygos puslapių. skaityti »

Išmaniojo dviračio pavaras perjunginės išmanusis telefonas

Markas Wilsonas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš „Cambridge Consultants Limited“ (CCL), sukūrė automatinę dviračių pavarą, perjungiamą elektriniu būdu. skaityti »

JAV pastatytas „televizinis kambarys“

Amerikos specialistai pastatė neįprastą 10х5,8х3 m dydžio „televizinį kambarį“ „Reality Deck“, kurį sudaro tik aukštos kokybės ekranai, iš viso – 1,5 mlrd. pikselių. skaityti »

Jutikliniai ekranai atskirs prisilietimą pirštu ir nagu

JAV bendrovė „Qeexo“ išmokė įrenginius jutikliniu ekranu skirti, kaip vartotojas prisiliečia prie ekrano. skaityti »

Vienas inovatyviausių fotoaparatų tapo dar protingesnis

Inovatyvios kameros „Lytro“ kūrėjai pasiūlė naudotojams naujų funkcijų – „Perspective Shift“ ir „Living Filters“. skaityti »