Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Rusijoje įregistruota interneto partija

Rusijos teisingumo ministerija įregistravo naują partiją, kurios prioritetų sąraše – užtikrinti žodžio laisvę internete, įvesti elektroninį balsavimą rinkimų metu ir priversti valdininkus bendrauti su piliečiais per internetą. skaityti »

Tvirtinama kompiuterio pelė

Dizaineris Frank Guo siūlo neįprastą prie nešiojamo kompiuterio tvirtinamą pelę. Skeptikai sakys, jog šis įrenginys nereikalingas, nes kompiuteris ir taip turi jautrų valdiklį, taip pat kam reikalinga pelė, kuri prie kažko tvirtinama... skaityti »

Ateities perspektyva: medinė klaviatūra?

Kompanija „Lazerwood industries“ rinkai siūlo naujausias technologijas su medžio elementais. skaityti »

Žaidimas padės išmokti apsaugoti medicininius duomenis

Sveikatingumo žaidimai dažnai naudojami pacientų švietimui arba sveikos gyvensenos skatinimui. Šiuo metu tokiais žaidimais pradėjo naudotis gydytojai bei medicinos įstaigų darbuotojai. skaityti »

Reliatyvumo simuliatorius, įkvėptas Einšteino

Istorijos minutėlė. 1905 m. Einšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją, kurios esmė tokia: kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas. skaityti »

„Google“ inžinieriai sukūrė skenavimo aparatą visai knygai

Jau aštuonerius metus „Google“ vykdo projektą, kurio metu interneto gigantė planuoja skaitmenine paversti 130 unikalių knygų biblioteką. skaityti »

Įžvelgtas „Google“ gebėjimas rašyti eiles

Entuziastai iš Suomijos Raisa Omaheimo ir Samsp Nuitimo sukūrė įdomią internetinę programą „Google Poetics“. Ji kolekcionuoja eiles, parašytas paieškos sistemos „Google“. skaityti »

„Praeities knyga“ – technologinis sprendimas, aplenkęs ateitį

Stefano Cutelo pasiūlė pasauliui prisiminimų knygą, kurią galima vartyti su bet kuriuo mobiliuoju įrenginiu arba atsisiųsti tikrą „PastBook“ albumą. skaityti »

Mokslininkai teigia, kad kadaise Žemėje nebuvo žemynų

Kadaise Žemė buvo vienas nesibaigiantis sausut sausutėlis rutulio formos kontinentas. Kaip Merkurijus, Mėnulis ar Marsas šiandien. Tačiau netruko ateiti ir žemynų era. skaityti »

Japonų fotostudija klientus „išspausdins“ 3D spausdintuvu

Japonijoje bus atidaryta fotostudija „Omote 3D“, kuri vietoj tradicinių fotografijų gamins trimačius savo klientų modelius. skaityti »