Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Italijoje duris atvers vaizdo žaidimų muziejus

Visai netrukus Romoje duris atvers vaizdo žaidimų muziejus (angl. VideoGameMuseum, ViGaMus). skaityti »

Robotai varžosi savo „olimpinėse“ žaidynėse

Nors Londonas ir šeimininkavo šių metų vasaros olimpinėse žaidynėse, Bristolis yra ta vieta, kurioje turėtum dabar būti, jei esi sportiškas robotukas. skaityti »

Ko socialiniai žaidimai gali išmokyti senuosius žaidimų kūrėjus?

Šią savaitę sukanka lygiai 40 metų nuo to, kai pasaulį išvydo pirmasis kompiuterinis žaidimas „Odyssey”. Televizijos kompanija „Magnafox” sukūrė jį remdamasi patentuota kariuomenės saugumo technologija. skaityti »

Buvusi „Motorola“ darbuotoja nuteista už informacijos nutekinimą

Buvusi „Motorola“ programuotoja Hanjuan Jin, perdavusi konfidencialią informaciją kinų bendrovei, JAV nuteista ketverių metų laisvės atėmimo bausme. skaityti »

Medicinos ateitis – genomika

Genomika padeda išspręsti daugybę medicinos problemų, kurios iki šiol buvo laikomos neišsprendžiamomis ar mažų mažiausiai sudėtingomis. skaityti »

„Google“ užpatentavo „išmaniąsias" pirštines

„Google“ įregistravo specialią pirštinę, turinčią gausybę integruotos elektronikos, įskaitant vaizdo kameras ties pirštų galiukais, kompasą, giroskopus, akselerometrus ir kitokius judesio detektorius. skaityti »

Žaisk ir daryk gera su „Gramble“

Pramogauti ir tuo pačiu metu daryti gera per labdaringas organizacijas tapo nauja socialinės žaidimų platformos „Gramble” tendencija. „Gramble” nauja socialinių žaidimų koncepcija jungia linksminimąsi su gerais tikslais, tokiu būdu vartotojai įtraukiami į globalią aukojimo sistemą. Naujasis socialinis žaidimų projektas šį rudenį startuos Hagoje, Nyderlanduose. skaityti »

Sukurta nanomagnetų technologija vėžio ląstelėms kraujyje tirti

Tarptautinės technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ mokslininkams pavyko atlikti kraujo ląstelių tyrimą pasitelktus magnetinio skaitymo technologiją, naudojamą kompiuterių kietuosiuose diskuose. Tam jie sukūrė magnetinį kraujo tėkmės citometrijos prototipą, kuris gali aptikti vėžio ląsteles kraujyje. Ši technologija buvo sukurta remiantis GMR (angl. giant magnetoresistance) efektu, kurio atradėjas 2007 m. buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje. skaityti »

Oksfordo universiteto spaustuvė žaidimais pavertė klasikines noveles

Oksfordo universiteto spaustuvė paskelbė sudariusi partnerystę su žaidimų vystymo kompanija „Secret Builders”, siekiant patobulinti spaustuvės iniciatyvą „50 Great Reads Before 15“ (angl. 50 didžių skaitinių iki 15 metų). Ši partnerystė rūpinsis naujos kompiuterinių ir mobiliųjų žaidimų, transformuosiančių klasikines anglų noveles, kaip „Alisa stebuklų šalyje”, „Makbetas” į interaktyvią vaikų ir paauglių iki 15 metų mokymo sistemą, kūrimu. skaityti »

Lingvistai: lietuvių kalba kilusi iš Turkijos

Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, kad indoeuropiečių kalbų šeima (įskaitant anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbą) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai. skaityti »