Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Yahoo“ vadovė planuoja bendrovėje naudoti tik „iPhone“

„Yahoo“ generalinė direktorė Marissa Mayer visiems savo darbuotojams išduos išmaniuosius telefonus „Apple iPhone“. skaityti »

Visatos pradžia: ne Didysis sprogimas, o Didysis sąstingis?

Australijos fizikai pasišovė patikslinti Didžiojo sprogimo sąvoką: jį reikėtų įsivaizduoti kaip momentą, kai beformė visata staiga sustingo ir akimirksniu kristalizavosi į keturių dimensijų erdvėlaikį – tarytum beformis vanduo į ledą. skaityti »

Jutiklinės pirštinės gali pakeisti chirurgines operacijas

Džono Rodžerso (John Rodgers) vadovaujama mokslininkų grupė išrado prietaisą, kuris ateityje galbūt pakeis visus chirurginius įrankius. skaityti »

„Mitsubishi ASX“ įveikė 1857 kilometrus su vienu baku degalų

Lėktuvo pilotas Feliksas Egolfas su „Mitsubishi ASX" per 25 valandas įveikė 1857 kilometrų atstumą Harkingenas–Viena–Bazelis–Harkingenas. Šimtui kilometrų automobilis sunaudojo vidutiniškai vos 3,67 l dyzelino. skaityti »

Išmanusis telefonas įvertins savininko emocinę būseną

„Intel“ tyrimų padalinio specialistai sukūrė išmaniesiems telefonams skirtą sistemą „StressSense“, galinčia įvertinti šiuo įrenginiu besinaudojančio asmens emocinę būseną. skaityti »

Mūsų Saulė – idealiausiai apvali sfera visatoje?

Po 50 metų trukusių precizinio tikslumo tyrimų astronomai priėjo keistą, tačiau nuostabią išvadą apie mūsų Saulę – ji yra apvalesnė už bet kurį kitą gamtos pasaulyje esantį kūną. skaityti »

„Google“ remiami asteroidų eksploatuotojai: „Luitus paversime erdvėlaiviais“

„Google“ milijardierių remiami Ericas Andersonas ir Chrisas Lewickis prisipažino, kad puoselėja grandiozinius asteroidų kasybos planus ir tai – tik pradžia. skaityti »

Ar netrukus bažnyčiai galėsime paaukoti mokėjimo kortele?

Tradicinis aukų bažnyčiai rinkimo būdas siunčiant krepšelį gali greitai išnykti, nes religinės organizacijos ima suvokti būtinybę prisitaikyti prie XXI a. realijų. skaityti »

Per „eBay“ uždrausta pardavinėti magiškus augalus ir burtus

Internetinis aukcionas „eBay“ į draudžiamų pardavinėti daiktų sąrašus įtraukė magiškus augalus, burtus ir prakeikimus, pranešama bendrovės svetainėje. skaityti »

Šiemet JAV legali skaitmeninė muzika aplenks prekybą kompaktinėmis plokštelėmis

Bendrovė „Strategy Analytics“ prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos pirmą kartą istorijoje skaitmeninių įrašų pardavimas aplenks prekybą kompaktinėmis plokštelėmis. skaityti »