Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Google“ afrikiečiams pasiūlė laiškus skaityti pasitelkus SMS

Bendrovė „Google“ pristatė naują paslaugą, leidžiančią „Gmail“ vartotojams siųsti ir gauti elektroninius laiškus kaip SMS pranešimus. skaityti »

„McDonalds“ darbuotojai sulaužė „Google Glasses“ prototipo kūrėjo akinius

„McDonalds“ užkandinės Paryžiuje darbuotojai sulaužė eksperimentinius papildytos realybės akinius, bandydami juos nuimti nuo inžinieriaus Steve‘o Manno galvos. skaityti »

Atvejai, kai į žmones iš giedro dangaus trenkė... meteoritas

Dažniausiai meteoritai žemės nepasiekia, nes sudega atmosferoje. Iš septynių pasiekiančių planetos paviršių šeši nukrenta į vandenynus ar kitus vandens telkinius. Vis dėlto kartais meteoritai pataiko ir į žmones. skaityti »

Aiškėja „Baltijos NSO“ paslaptis

Baltijos dugne rastą NSO formos objektą tyrinėjanti švedų narų grupė „Ocean Explorer“ po naujausių objekto žvalgytuvių ir buvusio Švedijos jūrų karinių pajėgų eksperto konsultacijos paskelbė, kad aiškėja tikroji disko pavidalo objekto paskirtis. skaityti »

Seimas yra pasirengęs dalyvauti daugiakalbėse vaizdo konferencijose

Šiuolaikinėje aukštų technologijų aplinkoje niekam nėra naujiena vaizdo konferencijos, kurios iki šiol sėkmingai naudotos ir Lietuvos Respublikos Seime. skaityti »

„Angry birds“ saldainiai – jau parduotuvių lentynose

Lietuvos parduotuvių lentynas pasiekė neįtikėtino populiarumo sulaukusio žaidimo „Angry birds“ saldainiai, sukurti bendradarbiaujant „Fazer“ ir „Rovio entertainment“. skaityti »

Kas trečias lietuvis nepamena savo mobiliojo telefono numerio

Net 31 proc. lietuvių neprisimena savo mobiliojo telefono numerio. Dažniausiai jo mintinai negali įvardinti pensinio amžiaus žmonės bei didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. skaityti »

Išmanusis antkaklis

Dauguma mūsų namuose laiko naminius gyvūnus. Kaip žinia, populiariausi yra katės bei šunys. Dizaineris Jaehwa Lee siūlo išmanųjį antkaklį „Pet‘s View“ jūsų augintiniui. skaityti »

Ausinių dėklas – „ančiuko snapas“

Kompanija „Knock of Neverland“ kuria tikrai neįprastus dalykus. Įkvėpimo semdamiesi iš gamtos šį kartą jie siūlo į ančiuko snapą panašų ausinių dėklą „iDUCK“. skaityti »

Ateities braižymo lenta

Ko gero ne vienas architektas svajoja apie prietaisą, kurio pagalba galėtų kurti „gyvus“ projektus. Galbūt ši svajonė vieną dieną virs realybe, nes dizaineris Daniel Stephan Kussmaul sukūrė neįprastą konceptą. skaityti »