Saulės audros ir Žemės palydovai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis


Stiprios Saulės audros ne tik sunaikintų Žemėje esančią elektroniką, bet ir ilgam sulaikytų žmoniją nuo naujų palydovų paleidimo.

Nuo Saulės atitrūkus dideliam Saulės medžiagos kiekiui, Žemėje esančios elektros tinklai bei palydovų elektronika paprasčiausiai iškeptų. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad stiprios Saulės audros poveikis šiais reiškiniais neapsiribotų: po jos žemoje Žemės orbitoje (kur ir dislokuoti dauguma dirbtinių Žemės palydovų) liktų nuolatinės radiacijos, kuri dar dešimtmetį po audros nuolat gadintų palydovų elektroniką.

Stipri Saulės audra sunaikintų elektringų dalelių debesis, kurie supa Žemę nutolę maždaug per 4 planetos spindulius. Šie santykinai tankūs debesys saugo nuo elektromagnetinių bangų susiformavimo. Šios bangos galėtų įgreitinti elektronus ir paversti juos spinduliavimu, kuris paveiktų dvi vidines Žemės radiacines zonas.

2003 įvykusi Saulės audra suspaudė elektringų dalelių debesis iki dviejų Žemės skersmenų. Jeigu po šio išsiveržimo pasikartotų 1859 metų audra, debesys būtų sunaikinti.


Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atliko kompiuterinius skaičiavimus, kuriais siekta išsiaiškinti kaip didelės Saulės audros paveiktų Žemę. Mokslininkai išsiaiškino, jog po elektringų dalelių debesies išnykimo elektromagnetinės bangos įgreitintų elektronus ir pasiųstų į vidinį radiacijos žiedą, kur smarkiai išaugtų radiacinis fonas. Vidinis radiacinis žiedas tankiausias maždaug 3000 km virš Žemės pusiaujo, o tai yra daug aukščiau nei žema Žemės orbita, tačiau žiedas didesnėse platumose leidžiasi žemyn ir persikerta su žema Žemės orbita, taip veikdamas palydovus. Įgreitinti elektronai veiktų palydovų elektroniką, skeltų kibirkštis ir gadintų palydovą. Padidėjus elektringų dalelių srautui, padaroma žala taip pat smarkiai išaugtų ir palydovų darbo laikas drastiškai sutrumpėtų.

Taip pat mokslininkai teigia, kad kenksminga radiacija galėtų išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpa, besisukdama aplink Žemės magnetinio lauko linijas. 1962 JAV vykdyti branduoliniai bandymai kosmose užtvindė žemą Žemės orbitą elektringomis dalėlėmis, kurios ten išbuvo dešimtmetį ir greičiausiai sugadino ne vieną palydovą.
Mokslininkai teigia, kad apsauginiai palydovų skydai galėtų padėti, tačiau tuo pačiu palydovus būtų sunkiau iškelti, nes išaugtų jų masė. Taip pat išaugusi radiacija keltų pavojų astronautams ir Tarptautinės kosminės stoties elektronikai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Saulės audros pavojingos ne tik kosminėms misijoms

Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Twitter“ vartotojai padėjo pasiklydusiam šuniui grįžti namo

Airijoje „Twitter“ vartotojai pasiklydusiam šuniui padėjo per kelias valandas grįžti namo pas savo šeimininkę. skaityti »

„Britų Atlantida“: Šiaurės jūros dugne atrastas prieš 8,5 tūkst. metų užlietas pasaulis

Šv. Andrejaus universiteto tyrimų grupės mokslininkų vadovaujami naftos paieškų kompanijos narai atrado „Britų Atlantidą“ – nuskendusį povandeninį pasaulį, kurį 6,5 tūkst. pr. Kr. pasiglemžė Šiaurės jūra. skaityti »

Sparčiosios ir išmaniosios gamybos produktai skinasi kelią Lietuvoje

Sparčiosios ir išmaniosios gamybos pritaikymo spektras yra labai platus. UAB „Smart Factory“ kuriami, projektuojami ir gaminami didelės pridėtinės vertės, unikalūs produktai, lengvai pritaikomi medicinoje, pramonėje, interjere. skaityti »

Įvardyti penki pagrindiniai planšečių savininkų veiksmai

Dažniausiai žmonės planšetes naudoja el. paštui tikrinti – 81 proc. apklaustų vartotojų. 68 proc. skaito naujienas, o 63 proc. sužino orų prognozę. skaityti »

Orientaciniai žaidimai miestuose – su mobiliaisiais telefonais

Nuo šiol orientavimosi varžybos Lietuvos miestuose vyks kur kas interaktyviau – pramogų agentūra „Vaiduokliai“ pristatė pirmąjį šiems žaidimams skirtą specialų interneto puslapį. skaityti »

Didžiosios Britanijos viešbutyje vietoj Biblijos – skaityklė „Kindle“

Niukaslo viešbutis „Hotel Indigo“ popierinius Biblijos egzempliorius numeriuose pakeitė elektroninėmis skaityklėmis „Kindle“. skaityti »

„Sharp“ televizoriai „rūpinasi“ pagyvenusiais žmonėmis

Kompanija „Sharp“ drauge su Kitamoto (Japonija) miesto valdžia imasi diegti naują paslaugą, kuri turėtų palengvinti socialinių tarnybų darbą su pagyvenusiais žmonėmis. skaityti »

Japonija rado retų žemės elementų telkinius

Japonija skelbia Ramiojo vandenyno jūros dugne rado didžiulį retų žemės elementų telkinį, kuris aukštųjų technologijų pramonę ištekliais galėtų aprūpinti daugiau kaip 200 metų. skaityti »

Naujasis metodas leidžia nagrinėti nekristalines medžiagas

Tarpdisciplininė mokslininkų grupė iš Masačiusetso technologijų instituto bei Ispanijos pasiūlė naują matematinį metodą, skirtą elektronų elgsenai modeliuoti nekristalinėse medžiagose. skaityti »

Kam skirtas išmanusis telefonas?

Pirmųjų mobiliųjų telefonų paskirtis buvo palengvinti bendravimą t.y. galėjote būdami bet kurioje vietoje paskambinti darbo ar asmeniniais reikalais. Tobulėjant technologijoms keitėsi ir mobilūs įrenginiai. Šiandien dauguma mūsų turi išmaniuosius telefonus. Kam juos naudojame? skaityti »