Saulės užtemimas – ne tik astronominis reiškinys

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Saulės užtemimą yra įprasta laikyti įdomiu astronomijos reiškiniu, kai per tamsų stiklą galima stebėti Mėnulio dengiamą Saulę. Kiek mažiau žinoma kita šio reiškinio pusė, kai dėl sumažėjusio apšviestumo staiga pakinta įprasti radijo bangų sklidimo dėsningumai.

2015 m. kovo 20 d.  vykusio užtemimo laukė ne tik gamtos mokslais besidomintys žmonės daugelyje šalių, bet ir būrys radijo ryšių mėgėjų bei specialistų. Prie visoje Europoje vykusio mėgėjiškų radijo ryšių entuziastų vykdyto eksperimento prisijungė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) radijo klubas.

Nuo Didžiosios Britanijos iki Ukrainos vykusiame radijo bangų sklidimo stebėjime kelios dešimtys eksperimento dalyvių savo trumpųjų bangų radijo stotimis siuntė ir priiminėjo signalus, taip bandydami nustatyti Saulės užtemimo įtaką jonosferos sluoksnių būklei.

Jonosfera – tai nuo 60 iki 600 km aukštyje esanti atmosferos dalis, kurioje vyrauja Saulės ultravioletinio spinduliavimo jonizuotos oro molekulės ir atomai. Ultravioletinė Saulės spinduliuotė atskiria nuo neutralių molekulių elektronus, paversdamos jas teigiamais jonais. Taigi, jonosfera, bei žemiau jos esantis ozono sluoksnis saugo mus nuo pražūtingų ultravioletinių spindulių. Saulei pasislėpus už horizonto, jonizuotos dalelės rekombinuoja (teigiami jonai prisijungia elektronus), vėl virsdamos neutraliomis molekulėmis ir atomais.

Dėl netolygaus jonizacijos pasiskirstymo, nuo 100 iki 400 km aukščiuose atsiranda bent trys staigaus jonizuotų dalelių kiekio padidėjimo sritys, vadinamos jonizuotais sluoksniais. Įdomi šių sluoksnių savybė yra ta, kad jie keičia radijo bangų sklidimo trajektoriją taip, jog išsiųsta banga gali vėl sugrįžti atgal į Žemę.

Šis reiškinys jau maždaug 100 metų naudojamas tiesioginiam radijo ryšiui tūkstančių kilometrų atstumu. Pavyzdžiui, šalia Kauno, Sitkūnuose esanti Lietuvos radijo ir televizijos centro stotis vidurinėmis ir trumposiomis bangomis retransliuoja Europai įvairių radijo stočių laidas.

Praeityje toks ryšys buvo vienintelis būdas perduoti informaciją už 1000 ar 3000 kilometrų esantiems klausytojams. Šiuo metu trumpųjų bangų radijo ryšys lieka rezerviniu informaciniu kanalu, paruoštu naudoti esant šviesolaidinio ar palydovinio ryšio sutrikimams. Trumpųjų bangų radijo ryšiai domina ir daugiau kaip milijoną visose Pasaulio šalyse esančių radijo ryšių mėgėjų.

Pastarojo Saulės užtemimo metu vykusiame eksperimente aktyviai dalyvavo radijo ryšių entuziastai bei specialistai iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Lietuvos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Ukrainos, Olandijos bei kitų Europos valstybių, kuriose buvo matomas šis astronominis reiškinys.

Lietuvoje buvo stebima užtemimo fazių (pradžios ir pabaigos) įtaka  radijo signalų stiprumui ir ryšio atstumui žemiausiuose trumpųjų bangų dažniuose (apie 1830 kHz ir 3500 kHz). Įprastomis sąlygomis šiuose dažniuose dienos metu radijo bangos sklinda 100-200 kilometrų atstumu, nes yra stipriai sugeriamos apatiniame jonosferos D sluoksnyje ir nepasiekia E arba F sluoksnių, nuo kurių galėtų atsispindėti atgal į Žemę.

Saulės užtemimas situaciją pakeitė iš esmės – sumažėjus jonizuojančių spindulių srautui, sparčiai rekombinavo D sluoksnis, atverdamas kelią tolimam bangų sklidimui. KTU trumpųjų bangų radijo stotyje užregistruoti Europos radijo stočių signalai bei užmegzti ryšiai su jomis 800-1800 kilometrų atstumu, t.y., radijo bangos sklido bent 10 kartų didesniu atstumu nei įprastai. Tolimiausia radijo stotis, su kuria pavyko užmegzti dvipusį ryšį, transliavo iš Velso (Didžioji Britanija).

Apibendrinus Lietuvos ir užsienio šalių eksperimento dalyvių surinktą informaciją, bus galima geriau suprasti jonosferoje vykstančius reiškinius, tiksliau prognozuoti jos kitimo dinamiką.  Šiek tiek gaila, kad eksperimento metu nepavyko užregistruoti Šiaurės šalių, virš kurių vyko visiškas Saulės užtemimas, radijo stočių signalų. Jų sklidimą greičiausiai sutrikdė nuo kovo 17 d. besitęsianti magnetinė audra, kurios rezultatas – šiaurės pašvaistė – buvo matoma ir Lietuvoje.

Dr. Darius Kybartas, Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto docentas

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »