...O gal jūs dirbate kažkokios kompanijos finansų analitiku. Puikiai išmanote visas darbo subtilybes ir atliekate tai puikiai. Bet... neprogresuojate darbe kaip specialistas, neišnaudojate savo kūrybinio potencialo, jūsų pareigos nesikeičia, jums trūksta bendravimo. Darbas virto kasdiene rutina. Jūs kasryt į darbą važiuojate, kaip į katorgą.

Situacijos – ne retos. Daugeliui iš mūsų nepatinka mūsų darbas. Mes sakome, kad dirbame tik dėl pinigų, darbas ir hobis – nesuderinami. Mus laiko įprotis, arba draugiškas kolektyvas, mes renkamės stabilumą ir ne visada esame pasiruošę eiti „va bank“. Išeidami iš darbo, pergyvename: „o gal ten kitur viskas pasikartos arba net bus dar blogiau? Kaip mane sutiks naujas kolektyvas?“

Sutikite, daugelis iš mūsų bijome permainų, „nuo vilko bėgus, užšokti ant meškos“, ar „ pirkti katę maiše“. Bet ir kiekvienas žinome, kad „kas nerizikuoja, negeria šampano“ ir kad „visas mūsų gyvenimas – žaidimas“. Tai ką daryti?
Dirbti nemylimą nuobodų, bet užtikrintą darbą? Ar ieškoti naujo, artimesnio idealui? O gal visai pakeisti veiklos pobūdį ir persikvalifikuoti? Psichologai siūlo tris kelius.

Pirmasis – kompromisas

Jūs jau gerai užsirekomendavote kompanijoje ir išeiti į kitą darbą neskubate. Tik norėtųsi pakeisti popierinę rutiną į bendravimą su klientais. Kodėl jums neperėjus į kitą skyrių. Pakalbėkite su savo vadovybe. Tikėtina, kad stambioje kompanijoje atsiras keleto laisvų etatų pasirinkimas. Jei jums iš karto nieko nepasiūlys, neverta nusiminti, būkite kantrūs ir palaukite. Galima numatyti sau tinkamą skyrių. Svarbiausia – teisingai pateikti vadovui informaciją: išaiškinti savo poziciją, motyvaciją, pasiūlyti naujų idėjų ar net projektų. Reikia, kad „bosas“ suprastų, kad kitoje vietoje jūs kompanijai būsite naudingesnis.

Antrasis – naujas darbas

Jūs vis dėlto nusprendėte išeiti iš darbo. Dabar reikia gerai pagalvoti. Jūs, pavyzdžiui, esate buhalteris, finansų analitikas, vadybininkas ir pan., ir labiausiai darbe jums trūko kūrybos ar bendravimo. Tai – ieškoti panašaus darbo, reiškia artimiausiu metu vėl susidurti su panašiomis problemomis.
Yra du sprendimai. Pirmas – pakeisti veiklos pobūdį. Ar jūs pasiruošęs viską pradėti „nuo nulio“? Norint tai realizuoti, reikia išsilavinimo. Antras aukštasis, įvairūs kursai ir t.t. Jei turite svajonę, veiklą dėl kurios esate pasiryžę rizikuoti „duonos kąsniu“ – tada pirmyn, bet turėsite tai daryti visus apgailestavimus atmetę šalin.

Prisiminkite, gal koks jūsų pažįstamas jau taip pasielgė: atsisakė perspektyvaus darbo ir gero atlyginimo. Dabar, pavyzdžiui, mokosi redaktoriaus darbo ir nori tapti šios veiklos profesionalu. Jam tenka mokėti už mokslus, o apie rezultatus ir laimėjimus dar kalbėti anksti. Kaip manote, ar jis nemano „pasikarščiavęs“ išeidamas iš ankstesnio laiku patikrinto darbo?

Ko gero, gal būtų buvę teisingiau, jei jis būtų pasielgęs kitaip – tiesiog radęs sau atgaivą?

Trečiasis kelias – „atgaiva“

Ne visada pinigingas darbas teikia džiaugsmą, o mėgstamas, priešingai,– stabilų pelną. Idealo siekimas – vienas iš svarbiausių žmogaus orientyrų. Ir todėl, kad gyvenimas neatrodytų nuobodus ir vienodas, reiktų rasti kokį nors hobį arba užsiimti nauja veikla. Užsirašyti, pavyzdžiui, į visažistų, feng-šui, aplinkos dizaino kursus, veisti retas akvariumines žuveles, siūti, piešti, įstoti į kokią jaunimo partiją ar įdomią draugiją. Pasirinkimas platus, svarbiausia – neištižti! Galbūt kada nors jūsų pomėgis taps jūsų darbu.