Žinios apie sveikatos apsaugos sistemą, paslaugas, sveiką gyvenseną turi didžiulės įtakos kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybei. Išmanydamas tam tikrų ligų prevencines priemones, suprasdamos kaip teikiamos gydymo paslaugas kiekvienas žmogus gali gauti sveikatos gydymo paslaugas pigiau, lengviau rasti tinkamus būdus susidoroti su sveikatos problemomis. Sveikatos raštingumas paprastai suprantamas kaip žmogaus gebėjimas gauti, apdoroti, suprasti ir pasinaudoti sveikatos informaciją priimant įvairius sprendimus dėl savo sveikatos priežiūros arba gydymosi.

Nors sveikatos raštingumas aktualus visiems, ši sritis ypatingai relevanti senjorams. Įvairėse šalyse vyksta sveikatos raštingumo programos, kurios padeda senjorams lengviau rasti ir pasinaudoti sveikatos informacija, gauti kokybiškas gydymo ir slaugos paslaugas. Tačiau norint naudotis sveikatos informacija dažniausiai senjorams prireikia ir kompiuterinio bei informacinio raštingumo.

Tą problemą suprato JAV Pietryčių Luizianos universiteto bibliotekos darbuotojai, kurie inicijavo projektą „Senior CHAT“. Projektas skirtas senjorų sveikatos raštingumui ugdyti. Jis apima mokymus naudotis kompiuteriu, asmeninės sveikatos e. kortelės kūrimą, sveikatos informacijos interneto išteklių vadovo sudarymą. Mokymai naudotis kompiuteriu pritaikyti pagyvenusių žmonių mokymosi gebėjimams ir kontekstui.

Šis projektas įdomus ne tik tuo, kad jame įžvelgiama senjorams svarbi problema, bet ir tuo, kaip taikomasi prie vietos sąlygų ir aplinkybių. Šiuo atžvilgiu labai naudinga sveikatos e.kortelės idėja. Ji gimė atsižvelgiant tam tikruose JAV regionuose dažnas stichines nelaimes, kurios nuniokoja ligų istorijos korteles ir kitą dokumentaciją, verčia senjorus pakeisti šeimos gydytoją. Dėl šių priežasčių sunkiau skirti tinkamą gydymą. Projekto metu suformuota sveikatos e.kortelės forma, pagal kurią senjorai turėjo rinkti informaciją apie jiems paskirtus vaistus, medicinos draudimą, gydymo aplinkybes. Projekto dalyviams buvo padovanoti atmintukai, kuriuose jie galėjo sukurti ir saugoti sveikatos e. kortelę. Pasirodė, kad informacija buvo labai naudinga ir šeimos gydytojams.

Projekte buvo numatytas ir pasekmių vertinimas. Tam tikslui senjorai gavo vertinimo anketas prieš įgyvendinant ir baigus vykdyti projektą. Tyrimo rezultatai parodė, kad 60 proc. projekto dalyvių jautiesi labiau pasitikintys savimi naudodamiesi kompiuteriu, ieškodami sveikatos informacijos internete. 70 proc. dalyvių susikūrė savo sveikatos e.kortelę.