2007 m. sausio 20 d. 18.00 val. Kaune esančiame „Bare 91“ (Islandijos pl.91) bus pristatyti Lietuvos senovinės technikos gerbėjų bendruomenės skelbto konkurso nugalėtojai.

Senų transporto priemonių savininkai varžėsi penkiose konkurso kategorijose: „Įdomiausias 2006 metų senovinis automobilis“, „Geriausiai restauruotas 2006 metų motociklas“, „Geriausiai restauruotas 2006 metų automobilis“, „Gražiausia 2006 metų senovinė transporto priemonė“ ir „Aktyviausias 2006 metų renginių dalyvis“. Konkursas surengtas interneto forume www.oldtimer.ten.lt . Šiame diskusijų portale renkasi oldtimerių (nuo angliško žodžio oldtimer– senbuvis, veteranas) gerbėjai iš visos Lietuvos bei artimojo užsienio. Forume diskutuojama ir dalinamasi patirtimi apie senovinės technikos istoriją, restauravimą, technologines subtilybes, dalyviai pristato savo turimą techniką ir išsamiai pateikia restauracijos projektų eigą. Ieškantiems detalių savo senam transportui forumas dažnai būna vieta, kur galima aptikti senai nebegaminamų atsarginių dalių ar bent informacijos, kur jų ieškoti. Taip pat didelio susidomėjimo tarp forumiečių sulaukia mįslių skyrelis, kuriame pagal pateiktą motociklo, automobilio, ar tik jo dalies nuotrauką dalyviai turi atspėti markę, modelį, gamybos metus. Atspėjus mįslę, autorius pateikia transporto priemonės charakteristikas bei istoriją, kuri dažnai būna verta atskiro romano.

Konkursas geriausiems ir įdomiausiems oldtimeriams išrinkti buvo paskelbtas 2006 m. pradžioje. Visus metus buvo galima siūlyti tiek savo, tiek kolegų senovinę techniką į skirtingas nominacijas. Viso buvo pristatytos 28 transporto priemonės, iš kurių balsavime leista dalyvauti tik 24. Ne visi dalyviai galėjo dalyvauti rinkimuose, nes pagal konkurso taisykles senovine transporto priemone laikoma tik 25 metų sulaukusi technika, nuo kurios gamybos pabaigos praėjo ne mažiau nei 15 metų. Taip pat neleidžiama buvo restauracijos nominacijose dalyvauti esminių pakeitimų ar perdarymų turinčiai technikai, nes oldtimerių gerbėjų pagrindinis tikslas – originalios senovinės technikos išsaugojimas ar jos atstatymas iki gamyklinės būklės.

Daugiausia pretendentų sutraukė „Geriausiai restauruoto 2006 m. motociklo“ nominacija. Į ją buvo pasiūlyta 15 konkursui tinkamų senų motociklų. Didžioji dalis dalyvių pristatė sovietmečiu gamintus sunkiuosius motociklus – „M-72“, „K-750“, „Ural“. Neapsieita be senučių JAWA, kurios buvo ilgus metus importuojamos iš tuometinės Čekoslovakijos ir buvo itin mėgstamos tarp motociklistų. Tarp įdomesnių eksponatų verta paminėti trofėjinį 1936 m. gamybos „Zuendapp K-800“, 1943 m. legendinį „Harley – Davidson 750“ ir netgi motorinį dviratį „RYGA-5“. Pastarasis pagamintas 1966 m., tačiau po restauracijos atrodo lyg ką tik išriedėjęs iš gamyklos. Likę motociklai taip pat nenusileidžia puikia technine būkle ir chromo blizgesiu.

Geriausiai restauruoto senovinio automobilio konkursui pristatyti du 2006 metais  pabaigti restauravimo projektai. Šioje kategorijoje rungėsi lygiaverčiai varžovai – dvi „Volgos“ GAZ – 21, kurių viena pagaminta 1961 m., o antroji – 1966 m. ir buvo skirta eksportui. Šio modelio automobiliai yra vieni populiariausių tarp senovinės technikos gerbėjų. Vieniems jie kelia sentimentus, nes šis modelis ilgai tarnavo jų seneliams ir tėvams. Tuo metu tai buvo prabangiausias automobilis, prieinamas plačiajai visuomenei, kuris buvo laikomas Sovietų Sąjungos atsaku vakarietiškajam „Mercedes-Benz“. Volgos paskyros tekdavo laukti ne vienerius metus. Kitiems, jaunesniems entuziastams, tai tiesiog gana egzotiškas ir iš minios išsiskiriantis automobilis už gana prieinamą kainą. Tačiau, senos technikos pardavimo kaina dažnai būna apgaulinga. Nerestauruoto ir jau sutvarkyto automobilio kaina gali skirtis dešimtis, ar net šimtus kartų. Net jeigu ir pavyksta patinkantį, bet nerestauruotą egzempliorių rasti už kelis tūkstančius litų, didžiausios išlaidos dar laukia ateityje. Restauracijos procesas – ilgas ir brangus malonumas, kurio gana dažnai neįvertina žmogus, užsidegęs įsigyti išskirtinę transporto priemonę. Taip pat jaučiamas didelis stygius kvalifikuotų meistrų, kurie apsiimtų tvarkyti senovinį automobilį. Dauguma meistrų nė iš tolo nesileidžia į kalbas dėl skylėto ir apsamanojusio kledaro, atvežto iš atokaus vienkiemio, tvarkymo. Dažnas meistras sako geriau per tą patį laiką sutvarkysiąs tris naujas mašinas, nei krapštysis prie tokio automobilizmo kultūros paveldo. Tie, kurie vistik apsiima tvarkyti seną automobilį ir daro tai gerai, ne visiems yra įkandami. Todėl dauguma entuziastų stengiasi kuo daugiau darbų daryti savo rankomis. Taip ir pigiau, ir patikimiau. Tačiau, net nepaisant įdėto nuosavo darbo, beveik kiekvieno projekto suma vistiek viršija kelias dešimtis tūkstančių litų. Dar viena opi problema oldtimerių gerbėjams – detalės. Kuo senesnė ir retesnė technika, tuo sunkiau jai gauti dalių. Todėl, dažnai nusipirkęs senovinį automobilį, žmogus perka ne tik tas detales, kurių jam reikia dabar, bet praktiškai viską, ką randa tinkamo. Jei pasiseka – nuperka visą „donorą“ ir kruopščiai atrinkęs, iš geriausių dalių krūvos kantriai lipdo savo svajonių automobilį.

Tiesa, kai kam pasiseka nupirkti daugmaž originalų ir tvarkingą automobilį, kurio didžiausias žavesys ir yra per ilgus metus išsaugota autentika. Kaip vieną tokių galima paminėti daugiau kaip prieš 80 metų pagamintą „Dodge Four“, šluojantį publikos simpatijas konkurse „Gražiausia 2006 metų senovinė transporto priemonė“. Tai visiškai archajiškas automobilis, savo paprasta konstrukcija ir mediniais ratų stipinais labiau primenantis karietą, nei mūsų akiai įprastą transporto priemonę. Nepaisant to, jis puikiai važiuoja ir kelia susižavėjimą įvairiuose renginiuose bei senovinės technikos sąskrydžiuose. Šiam veteranui rinkimuose stiprią konkurenciją sudaro 1969 m. pagamintas „GAZ-69A“. Puikiai restauruotas tarybinis visureigis galėjo pretenduoti ir į prizinę vietą „Geriausiai restauruoto automobilio“ kategorijoje, tačiau jam koją pakišo neoriginalus variklis. Dėl publikos simpatijų taip pat kovoja dar vienas įdomus egzempliorius – „Ural M-66P“. Šių eskortavimui skirtų, su visais tam priklausančiais aksesuarais „Ural“ motociklų Lietuvoje yra išlikę vienetai, o restauruotas kol kas žinomas tik vienas. Mūsų žiniomis Pabaltijyje tokių yra tik du. Per sąskrydžius  jo savininkas sutraukia daug dėmesio ne vien dėl įspūdingai atrodančio motociklo, bet ir dėl dėvimos autentiškos VAI (sovietmečiu veikusios Valstybinės automobilių inspekcijos) uniformos. Pravažiavęs gatve, šis tvarkos sergėtojas iš praeities, žmonėms sukelia pačių įvairiausių emocijų. Daugeliui toks neįprastas vaizdas tiesiog sukelia šypseną, tačiau vairuojantys nuo senų laikų dažnai net krūpteli, tarsi išvydę vaiduoklį.