Žmonės, kurių aukštas intelekto koeficientas, dažniausiai būna sveikesni ir sulaukia gilios senatvės, „The Telegraph“ cituoja tyrimo rezultatus.
Žmonės, kurių aukštas intelekto koeficientas, dažniausiai būna sveikesni ir sulaukia gilios senatvės, „The Telegraph“ cituoja tyrimo rezultatus. Deja, tie, kurių intelekto lygio nustatymo testų rezultatai nėra labai geri, dažniau serga širdies ligomis, patenka į mirtinas avarijas ar nusižudo.
Šių išvadų buvo prieita po to, kai tyrėjai peržvelgė milijono Švedijos kariuomenės šauktinių medicininius įrašus.
Mokslininkai atsižvelgė į aplinką, kurioje jie užaugo, ir nustatė ryšį tarp intelekto koeficiento ir mirtingumo.
Vienas iš tyrėjų, dr. Davidas Batty pasakė, kad statistika parodė, jog egzistuoja „glaudus ryšys tarp protinių gebėjimų ir mirties rizikos.“
Jis pridūrė: „Žmonės, kurių intelekto koeficiento nustatymo testų rezultatai geresni, paprastai rečiau būna linkę rūkyti ar gerti alkoholį. Jie taip pat sveikiau maitinasi ir yra fiziškai aktyvesni. Jų gyvenimo būdas yra sveikesnis – tai iš dalies ir paaiškina mažesnį mirtingumą.“
Ankstesniuose tyrimuose išsiaiškinta, kad taikant ikimokyklinio ugdymo programą ir pagerinus mitybą, intelekto koeficiento testo rezultatai gerėja. Taip pat tai gali turėti anksčiau neakcentuotą palankų poveikį sveikatai, todėl galbūt tai pagrįs tolesnes vyriausybės pastangas gerinti gyvenimo sąlygas ir išsilavinimą, mano tyrėjai.
Nežiūrint to, jog tyrimo imtis yra gana didelė, reiktų nepamiršti, jog statistika yra statistika – ja remiantis įvertinti konkrečius atvejus yra neįmanoma.