JAV Virdžinijos technologijų universitetas ėmėsi įdomaus projekto – sukurti automobilį, kurį vairuoti galėtų netgi akli žmonės.
JAV Virdžinijos technologijų universitetas ėmėsi įdomaus projekto – sukurti automobilį, kurį vairuoti galėtų netgi akli žmonės. Naujovei sukonstruoti jie pritaikė šiuo metu intensyviai tobulinamą nepilotuojamų automobilių technologiją.
Virdžinijos universitetas yra vienas iš kasmet vykstančių nepilotuojamų automobilių varžybų „DARPA Urban Challenge“ dalyvių, todėl tokio tipo transporto priemonių bazė jame gan stipriai išvystyta ir projekte dalyvaujantiems studentams netenka viską kurti „nuo nulio“. Automobilio akliesiems pagrindu pasirinktas nedidelis atviro kėbulo visureigis, kuriame sumontuoti lazeriniai atstumo matuokliai, kompiuteris su įdiegta valdymo balsu programine įranga bei įvairiausi kitų tipų jutikliai. Pirmasis prototipas užbaigtas ir išbandytas – už jo vairo sėdėję regos netekę asmenys patvirtino, kad jie automobilį gali sėkmingai vairuoti ir išradimą pavadino „proveržiu, didinančiu regos negalią turinčių asmenų gyvenimo laisvę“. „Mes žavimės ne tik pačiu automobiliu, bet ir visomis kitomis potencialiomis technologijomis, kurias bus galima sukurti remiantis šiuo projektu ir kurios galės padėti akliesiems“, sako Denisas Hongas (Dennis Hong), universiteto robotikos ir mechanizmų laboratorijos direktorius.
Automobilis buvo pradėtas kurti 2004 metais, kai JAV Nacionalinė aklųjų sąjunga inicijavo konkursą aklųjų automobiliui sukurti ir jame pakvietė dalyvauti šalies universitetus. Neįtikėtina, tačiau į kvietimą atsiliepė vienintelis Virdžinijos technologijų universitetas, kuris į konkursą įsijungė 2006 metais. Projektui pradėti studentai gavo 3 000 dolerių paramą.
Automobilio veikimo principas palyginti paprastas. Vairas sujungtas su atstumo stebėjimo sistema, kuri informaciją surenka iš lazerinių atstumo matuoklių. Sistema balso sintezės programos pagalba pasako vairuotojui, kaip stipriai reikia sukti vairą. Pavyzdžiui, programa vairuotojui gali pasakyti „suk vairą per tris sutiksėjimus“ – sukant vairą programa skleidžia tiksintį garsą, ir vairuotojui tereikia suskaičiuoti šiuos garsus ir nustoti sukti vairą po trečiojo.
Speciali vibruojanti liemenė išduoda signalus, kuriais galima vadovautis greitėjimo arba stabdymo metu. Liemenė vibruoja skirtingose vietose – ties nugara, pilvu ir pečiais. Taip perduodamos skirtingos komandos. Pavyzdžiui, jei vibruoja visa liemenė, tai reiškia „spausk stabdžius visa jėga!“. „Pačioje pradžioje mes dirbome su vibruojančia kėde, tačiau automobilis dėl motoro darbo taip pat skleidžia savas vibracijas ir vairuotojui kartais sunku atskirti, kur kokie virpesiai“, sako D. Hongas. „2009–2010 metų studentų komandai skirta užduotis sukurtą technologiją perkelsti į elektra varomą transporto priemonę, ir taip tikriausiai bus pašalinta nemaža dalis variklio skleidžiamų vibracijų“.
Vadovaujant D. Hongui taip pat pradėta kurti speciali akliesiems skirtų žemėlapių sistema pavadinimu „Airpix“. Jos „ekraną“ sudaro specialus paviršius su mažytėmis angomis, per kurias realiu laiku pučiamas suslėgtas oras. Pridėjęs ranką prie lentelės žmogus gali jausti akliesiems skirtą realaus žemėlapio atitikmenį ir nuskaityti panašiai kaip ir Brailio raštą. D. Hongas teigia, kad dabartiniu metu tolesniam sistemos tobulinimui būtina atlikti preliminarų išradimo testavimą ir iš testavime dalyvavusių asmenų surinkti informaciją apie sistemos veikimo ypatumus.
Savaime suprantama, kad visa ši technologija kol kas yra tik labai ankstyvame kūrimo etape ir aklieji prie visų likusių vairuotojų prisijungs dar negreitai. Tačiau JAV aklųjų sąjungos atstovai yra sužavėti šia transporto priemone ir jos teikiamomis viltimis. „Ta puikus pirmasis žingsnis“, federacijos spaudos pranešime teigė technologijų tinkamumo akliesiems ekspertas Wes'as Majerus'as. „Kompiuterio balsu išduodami nurodymai yra labai tikslūs, ir technologija išties galima naudotis vairuojant be didesnių sunkumų“. Majerus'as pats išbandė automobilį ir liko juo patenkintas. Paties Hong'o įsitikinimu, ištobulinus šią technologiją teks pakeisti įstatymus, neleidžiančius akliesiems vairuoti. „Žmonės visada klausia, kokia šio projekto prasmė, tačiau automobilį vairavę aklieji visi iki vieno plačiai šypsojosi. Tai yra savotiška terapija, suteikianti jiems viltį tapti visiškai nepriklausomiems nuo aplinkos“, sako mokslininkas.