Sukurta saulės šviesos imitacija

Publikuota: 2014 m. balandžio 2 d. trečiadienis

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. Tyrimų duomenimis, natūraliai per atmosferą sklindančios saulės šviesos imitacija teigiamai veikia uždarose patalpose ar požemyje dirbančių žmonių aktyvumą ir sveikatą.

Be europiečių ar kitų pasaulio šalių gyventojų gerovės pakėlimo, „Coelux“ technologija, kurioje derinamos energiją taupančios LED technologijos, sudėtinga optinė sistema ir nanomedžiagos, gali sukelti perversmą šiuolaikinėje apšvietimo pramonėje ir interjero dizaine.

„Su „Coelux“ technologija kaip po giedru dangumi galima jaustis bet kada ir bet kur“, – sako prof. Paolo Di Trapini, projekto koordinatorius ir Insubrijos universiteo (Italija) fizikas. Dėl jo noro atkurti natūralią dienos šviesą projektas „Coelux“ vystomas jau 10 metų.

„Kaip ir bandymas apibūdinti kvepalų kvapą ar tropikų saulės spalvą, taip ir bandymas apibūdinti „Coelux“ sukeliamą pakylėtą jausmą yra gana sudėtingas. Iš dalies taip yra todėl, kad ši technologija sukelia neaprėpiamos erdvės jausmą. Projekto metu surinkti tyrimų duomenys parodė, kad net ir klaustrofobijos kamuojami žmonės jaučiasi laimingi ir atsipalaidavę „Coelux“ skleidžiamoje šviesoje, nors tuo metu jie yra kelių kvadratinių metrų patalpoje be langų. Ir taip jie jaučiasi ne kelias minutes, o visą laiką toje patalpoje, kad ir kiek tai truktų“, – sakė Paolo Di Trapini.

Daugėja teigiamos šviesos įtakos sveikatai įrodymų

Jungtinės Tautos, siekdamos atkreipti pasaulio dėmesį į tai, kokios teigiamos įtakos šviesa turi mūsų sveikatai ir gerovei, 2015-uosius paskelbė tarptautiniais šviesos metais. Kai šilta dirbtinė dienos šviesa apšviečia ir išryškina interjero detales bei objektus, privačios ar viešosios erdvės tampa patrauklesnės ir mielesnės žmogaus akiai. Šviesos ir šešėlių žaidimas formuoja šias erdves, suteikia joms gylio, nulemia žmonių reakciją ir santykį su aplinka.

„Coelux“ šviesos išskaidymo technologija pravers tiems, kurie kenčia nuo natūralios dienos šviesos trūkumo. Technologija buvo sukurta visų pirma sveikatos apsaugos sistemai, tačiau gali būti pritaikyta mažmeninės prekybės vietose, viešbučiuose, muziejuose, oro uostuose, požeminiame transporte, grožio ar sporto centruose, kino teatruose, biuruose ir pramonės įstaigose. Šios technologijos privalumus turėtų itin gerai pajausti žmonės, dirbantys požeminėse patalpose ar itin ankštose patalpose, taip pat gyvenantys nepalankiose klimato sąlygose, kaip Kanadoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tikimasi, kad „Coelux“ technologija bus itin sėkmingai taikoma ekstremaliose klimato zonose, labiausiai nutolusiose nuo pusiaujo – už šiaurės poliarinio rato bei Antarktidoje, kur tamsusis metų periodas tęsiasi itin ilgai.

Dirbtinis saulės apšvietimas – trijų rūšių

„Coelux“ technologija susideda iš trijų pagrindinių elementų: pažangiausios LED technologijos, kuri atkuria saulės šviesos spektrą, sudėtingą optinę sistemą, kuri sukuria dangaus erdvės įspūdį ir nanomedžiagas, kurios imituoja viso šviesos spektro sklaidą atmosferoje. Šie elementai yra montuojami langus primenančioje sistemoje, kuri suteikia naujas vidaus interjero dizaino galimybes. Vartotojas gali rinktis iš trijų apšvietimo rūšių: Šiaurės Europos, Viduržemio jūros arba tropinio klimato zonos.

 „Coelux“ projektui buvo suteiktas 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų) Europos Sąjungos finansavimas. Profesoriaus P. Di Tapini teigimu, ES finansvimas buvo būtinas tyrimams, produkto tobulinimui ir pristatymams.

„Be šio finansavimo nebūtume į projektą pritraukę kitų investuotojų. Visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms patariama kreiptis dėl ES finansavimo, nes tai atveria naujus galimybių horizontus“, – sakė prof. P. Di Tapini.

„Coelux“ technologija bus pristatyta rinkai 2014 m. pabaigoje. Ši technologija plačiam projekto partnerių ratui, kuris yra įsitraukęs į produkto gamybą, pristatymą ir diegimą, atvers duris į 58 mlrd. eurų (200 mlrd. litų) vertinamą apšvietimo verslo rinką. Tikimasi, kad inovatyvi technologija atsirieks nemažą šios rinkos dalį, padidins Europos konkurencingumą ir sukurs naujų darbo vietų, taip prisidėdama prie visų europiečių gerovės.

Europos tyrimų, inovacijų ir mokslo komisarės Máire Geoghegan-Quinn atstovas žiniasklaidai Michaelis Jenningsas teigė, kad nanotechnologijos šiuo metu daro perversmą daugelyje sričių, nuo energetikos, transporto, medicinos ir maisto pramonės iki sveikatos apsaugos. Pasak jo, „Coelux“ technologija yra puikus pavyzdys, kaip mokslas paprastą, tačiau sunkiai įgyvendinamą idėją atkartoti Saulės šviesą gali paversti realybe, kuri pakeis žmonių gyvenimus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »