Švilpavimas, rodytųsi – perdėm žmogiška savybė, tačiau „Great Ape Trust“ fondo mokslininkai Ajovos valstijoje tuo jau abejoja, mat vien tik išgirdusi prižiūrėtoją, viena orangutangė ima švilpauti.
Švilpavimas, rodytųsi – perdėm žmogiška savybė, tačiau „Great Ape Trust“ fondo mokslininkai Ajovos valstijoje tuo jau abejoja, mat vien tik išgirdusi prižiūrėtoją, viena orangutangė ima švilpauti. Mokslininkai tikisi, kad šis įvykis padės geriau suprasti kalbos ir mokymosi evoliuciją.
Tarptautinis primatologijos žurnalas, orientuotas į primatų santykius su žmonėmis ir kitais gyvūnais, šį mėnesį išspausdino mokslinį darbą, kuriame aprašomas pirmas kartas, kai nedresiruotas primatas ima mėgdžioti kitos rūšies skleidžiamus garsus.
Trisdešimtmetė orangutangė Bonnie, gyvenanti Vašingtono zoologijos sode, švilpauja vos tik išgirdusi savo prižiūrėtoją. Šis įvykis atkreipė mokslininkų dėmesį, mat ilgai buvo manoma, kad orangutangai garsus skleidžia nevalingai.
Anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad specialiai dresiruoti orangutangai ir šimpanzės geba skleisti garsus, nebūdingus savo rūšiai. Tačiau šis įvykis išskirtinis tuo, kad Bonnie, nedresiruota orangutangė, pati pamėgdžiojo švilpavimą.
Seniai žinoma, kad orangutangai mėgdžioja žmonių judesius, tačiau Bonnie švilpavimas leidžia manyti, kad orangutangai ir kitos didžiosios beždžionės ne tik geba valdyti savo skleidžiamus garsus, bet ir geriau, nei manyta, mokytis klausantis.