Pasirodo, jog neištikimybė, kaip akių spalva ar nosies forma, yra paveldima ir užkoduota žmonių genuose.

Pasirodo, jog neištikimybė, kaip akių spalva ar nosies forma, yra paveldima ir užkoduota žmonių genuose. Tačiau mokslininkai suteikia vilties: jau atrasta medžiaga, kurios pagrindu greitai bus sukurtos tabletės, stabdančios neištikimybę.

Sutuoktinių ar partnerių norą „eiti į kairę“ sąlygoja keli veiksniai: anksčiau minėti genai, instinktai, psichologija bei chemija, kurią galima valdyti ir užkirsti kelią būti neištikimiems. Chemikai atrado medžiagą, kuri sukelia pasibjaurėjimą kitais priešingos lyties asmenimis ir skatina stiprų prisirišimo jausmą tik vienam partneriui, rašo mail.ru.

Dar anksčiau buvo iškelta hipotezė, jog viena iš pagrindinių neištikimybės priežasčių gali būti tam tikros cheminės medžiagos. Mokslininkai prieš septynerius metus pradėjo ieškoti to, kas galėtų sustabdyti neištikimus partnerius. Visi bandymai, žinoma, buvo atliekami su pelėmis.

Tyrėjai pasirinko dvi pelių grupes – pievines laukinukes ir stepių graužikus. Pirmosios grupės pelių patinėliai pasižymi gan audringu gyvenimo būdu ir „laksto“ į kairę taip dažnai, kaip tik gali. Įdomu tai, jog stepiniai graužikai pasižymi ištikimybe ir šventai iki pat mirties būna su savo išrinktąja pele.

Tai ir sužavėjo mokslininkus, kurie daugelį metų aiškinosi, kodėl vienos pelės yra neištikimos, o kitos net nežiūri kitų pelių pusėn. Taip po ilgų metų tyrimų, atrodo, pagaliau paaiškėjo, kas skatina ir kas stabdo neištikimybę.

Pasirodo, jog vieno geno aktyvumas lemia žmogaus socialinį bei seksualinį elgesio modelį.

Ištikimų ir neištikimų pelių smegenyse yra skirtingas kiekis receptorių, priimančių hormoną vazopresiną. Šį hormoną gamina taip pat smegenys, tik skirtingose vietose. Anot mokslininkų, būtent vazopresinas ir yra atsakingas už prisirišimą bei su tuo susijusią ištikimybę. Šis hormonas sukuria pasitenkinimo jausmą būnant su vienu partneriu, todėl individui nebėra jokio poreikio ieškoti kažko kito.

Šį drąsų teiginį įrodo ir ilgamečiai bandymai, nes pas ištikimas peles nuolat buvo randama daug vazopresino ir receptorių, kurie šį hormoną įsisavindavo. Įrodyti šį faktą praktiškai pakako kelių paprastų bandymų – pelėms laukinukėms, kurios mėgsta keisti partnerius, buvo perkeltas anksčiau minėtas genas. Ir stebuklas įvyko – pelės ,,kazanovos„ tapo pavyzdingais ištikimais partneriais. Štai tokia nepaprasta chemijos galia.

Šie stulbinami rezultatai buvo gauti dar 2004 metais. Tačiau skeptikai teigė, jog tai, kas tinka pelėms, netiks žmonėms, mat žmogiškoji fiziologija ir cheminiai procesai yra daug sudėtingesni nei graužikų.

Abejones išsklaidė naujausi švedų atlikti tyrimai. Mokslininkai aptiko, jog pelių ir žmonių noras ieškoti kito partnerio ir noras būti neištikimiems yra visiškai toks pat. Pasirodė, jog žmonių smegenys reaguoja į ištikimybės hormoną vazopresiną lygiai taip pat, kaip ir pelių. Maža to, žmogaus organizmas šią cheminę medžiagą įsisavina kur kas geriau.

Ištyrus žmonių smegenis paaiškėjo, jog ištikimi vyrai turi kur kas daugiau vazopresino nei jų neištikimieji kolegos. Ir viskas dėl kiekvieno individualaus žmogaus genetinių skirtumų.

Išvada paprasta: jau greitai vazopresinas taps žmonių ištikimybės hormonu ir kontroliuoti neištikimus partnerius taps labai paprasta. Vienintelė užduotis chemikams dabar susintetinti šį hormoną ir sukurti jo pagrindu stebuklingas ištikimybės tabletes.

Teoriškai, tvirtina mokslininkai, tai įmanoma, tačiau praktinei naudai įrodyti prireiks dar ne vienerių metų bandymų ir stebėjimų.