Tabletė, gydanti neištikimus partnerius. Tai įmanoma?

Publikuota: 2008 m. gruodžio 8 d. pirmadienis

Vaistai
Pasirodo, jog neištikimybė, kaip akių spalva ar nosies forma, yra paveldima ir užkoduota žmonių genuose. Tačiau mokslininkai suteikia vilties: jau atrasta medžiaga, kurios pagrindu greitai bus sukurtos tabletės, stabdančios neištikimybę.

Sutuoktinių ar partnerių norą „eiti į kairę“ sąlygoja keli veiksniai: anksčiau minėti genai, instinktai, psichologija bei chemija, kurią galima valdyti ir užkirsti kelią būti neištikimiems. Chemikai atrado medžiagą, kuri sukelia pasibjaurėjimą kitais priešingos lyties asmenimis ir skatina stiprų prisirišimo jausmą tik vienam partneriui, rašo mail.ru.

Dar anksčiau buvo iškelta hipotezė, jog viena iš pagrindinių neištikimybės priežasčių gali būti tam tikros cheminės medžiagos. Mokslininkai prieš septynerius metus pradėjo ieškoti to, kas galėtų sustabdyti neištikimus partnerius. Visi bandymai, žinoma, buvo atliekami su pelėmis.

Tyrėjai pasirinko dvi pelių grupes – pievines laukinukes ir stepių graužikus. Pirmosios grupės pelių patinėliai pasižymi gan audringu gyvenimo būdu ir „laksto“ į kairę taip dažnai, kaip tik gali. Įdomu tai, jog stepiniai graužikai pasižymi ištikimybe ir šventai iki pat mirties būna su savo išrinktąja pele.

Tai ir sužavėjo mokslininkus, kurie daugelį metų aiškinosi, kodėl vienos pelės yra neištikimos, o kitos net nežiūri kitų pelių pusėn. Taip po ilgų metų tyrimų, atrodo, pagaliau paaiškėjo, kas skatina ir kas stabdo neištikimybę.

Pasirodo, jog vieno geno aktyvumas lemia žmogaus socialinį bei seksualinį elgesio modelį.

Ištikimų ir neištikimų pelių smegenyse yra skirtingas kiekis receptorių, priimančių hormoną vazopresiną. Šį hormoną gamina taip pat smegenys, tik skirtingose vietose. Anot mokslininkų, būtent vazopresinas ir yra atsakingas už prisirišimą bei su tuo susijusią ištikimybę. Šis hormonas sukuria pasitenkinimo jausmą būnant su vienu partneriu, todėl individui nebėra jokio poreikio ieškoti kažko kito.

Šį drąsų teiginį įrodo ir ilgamečiai bandymai, nes pas ištikimas peles nuolat buvo randama daug vazopresino ir receptorių, kurie šį hormoną įsisavindavo. Įrodyti šį faktą praktiškai pakako kelių paprastų bandymų – pelėms laukinukėms, kurios mėgsta keisti partnerius, buvo perkeltas anksčiau minėtas genas. Ir stebuklas įvyko – pelės ,,kazanovos„ tapo pavyzdingais ištikimais partneriais. Štai tokia nepaprasta chemijos galia.

Šie stulbinami rezultatai buvo gauti dar 2004 metais. Tačiau skeptikai teigė, jog tai, kas tinka pelėms, netiks žmonėms, mat žmogiškoji fiziologija ir cheminiai procesai yra daug sudėtingesni nei graužikų.

Abejones išsklaidė naujausi švedų atlikti tyrimai. Mokslininkai aptiko, jog pelių ir žmonių noras ieškoti kito partnerio ir noras būti neištikimiems yra visiškai toks pat. Pasirodė, jog žmonių smegenys reaguoja į ištikimybės hormoną vazopresiną lygiai taip pat, kaip ir pelių. Maža to, žmogaus organizmas šią cheminę medžiagą įsisavina kur kas geriau.

Ištyrus žmonių smegenis paaiškėjo, jog ištikimi vyrai turi kur kas daugiau vazopresino nei jų neištikimieji kolegos. Ir viskas dėl kiekvieno individualaus žmogaus genetinių skirtumų.

Išvada paprasta: jau greitai vazopresinas taps žmonių ištikimybės hormonu ir kontroliuoti neištikimus partnerius taps labai paprasta. Vienintelė užduotis chemikams dabar susintetinti šį hormoną ir sukurti jo pagrindu stebuklingas ištikimybės tabletes.

Teoriškai, tvirtina mokslininkai, tai įmanoma, tačiau praktinei naudai įrodyti prireiks dar ne vienerių metų bandymų ir stebėjimų.

 

 

 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Neatrasta ekonominė nauda: geologai ieško meteoritinių kraterių

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. skaityti »

LG prisijungė prie Atvirojo automobilių aljanso ir kurs išmaniųjų automobilių įrangą

„LG Electronics“ (LG) tapo Atvirojo automobilių aljanso (ang. Open Automotive Alliance) nare. skaityti »

Procesorių gamintojos „Intel“ sukurta kamera atpažins jūsų nuotaiką

Procesorių gamintoja „Intel“ kitais metais planuoja į planšetinių kompiuterių modelius montuoti erdvinį pasaulio vaizdą galinčias filmuoti „RealSense 3D“ kameras. skaityti »

LG pristato „LG G Watch“ su „Android Wear“ operacine sistema

„LG Electronics“ (LG) pristato „LG G Watch“ laikrodį, vieną iš pirmųjų įrenginių su „Google“ operacine sistema „Android Wear“, pritaikyta dėvimiems įrenginiams. skaityti »

Brazilijos futbolo stadionas iš saulės pagamina daugiau energijos nei 11 čempionato dalyvių

Vienuolika iš 32 pasaulio futbolo čempionate dalyvaujančių valstybių sugeneruoja mažiau saulės energijos, nei Brazilijos nacionalinis stadionas. skaityti »

Žinutėmis perduodami kvapai – jau realybė!

Amerikos gamtos istorijos muziejus (angl. Museum of Natural History) Manhetene, bendradarbiaudamas su išradėjais profesoriumi David Edwards ir Rachel Field, pademonstravo savo naują kvapų-pranešimų platformą. skaityti »

Radijo bangomis valdomų laivelių komanda – tarp laimėtojų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) komanda Lietuvos motorlaivių federacijos taurės varžybose varžėsi dviejose laivų modelių klasėse. skaityti »

Eksperimentas patvirtino: žmonių teleportacija įmanoma

Žmonių persikėlimas erdvėje gali tapti realybe, kadangi jokie fizikos dėsniai iš esmės neprieštarauja didelių objektų, įskaitant žmones teleportacijai, teigia mokslininkai. skaityti »

NASA kosminiame „sode“ astronautai sėja pirmąsias daržoves

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dabar dėmesio centre raudonosios salotos. Praėjusią savaitę NASA pranešė apie aktyvuotą augalų auginimo sistemą skriejančioje laboratorijoje. skaityti »

Jau greitai skrydžiai lėktuvu bus valdomi mintimis

Profesorius Florian Holzapfel su mokslininkų komanda vykdydami ES finansuojamą projektą „Brainflight“, tiria būdus, kaip smegenys galėtų kontroliuoti skrydį lėktuvu. skaityti »