Kartais santykių pasisekimas ar nesėkmė priklauso nuo visiškai mums nesuvokiamų priežasčių.
Kartais santykių pasisekimas ar nesėkmė priklauso nuo visiškai mums nesuvokiamų priežasčių. Kodėl kartais panašių pomėgių žmonės negali vienas kito pakęsti, o visiškos priešingybės puikiai sugyvena? Atrodo, kad patrauklumo lygis, asmenybių suderinamumas ar panašūs tikslai turi įtakos, tačiau netgi šių dalykų kartais nepakanka.
Kai kurie tiki, kad mūsų suderinamumas yra nulemtas prieš mums susitinkant. Naudodami gimimo šeimoje tvarką kaip asmenybės indikatorių atrasime dar vieną būdą, kuriuo remiantis galėsime suvokti savo santykius ir patys save.
Žmonės, kurie užaugo be brolių ar seserų, buvo vieninteliai savo tėvų dėmesio objektai. Tai gali paaiškinti susikoncentravimą į save ir perfekcionizmą. Vyrai nustato sau aukštus standartus karjeroje ir nori būti nepriklausomi, moterys paprastai prieš veikdamos pasiklausia patarimų. Tokie žmonės anksti subręsta ir sunkiai dalinasi dėmesiu.
Vienintelis vaikas šeimoje geriausiai sutartų su partneriu, kuris būtų įpratęs derintis prie kitų norų, nes vienturčiai yra labai reiklūs.
Socialinė darbuotoja Delia (jauniausias vaikas šeimoje) turėjo sudėtingus santykius su vienturčiu. „Jis buvo labai emociškai reiklus ir susikoncentravęs į save“, – sako ji. „Visada svarbiausia buvo tai, kaip jis jaučiasi.“
Žmonės turintys vyresnių brolių ar seserų yra tinkamiausi partneriai vienturčiams, nes pastarieji įpratę nurodinėti ir iš pradžių patenkinti savo poreikius, o tik po to kitų.
Jauniausi šeimoje yra socialios prigimties ir patogiai jaučiasi tarp žmonių. Jie kūrybingi, energingi, mėgsta patikti. Jie gali būti maištingi ir konkuruojantys, kadangi visą gyvenimą buvo lyginami su vyresniais broliais ar seserimis. Kadangi jie yra jauniausi, gali būti išlepinti ir vėliau subręsti.
Tokie žmonės trokšta dėmesio ir empatijos iš savo partnerių. Viena moteris, kuri yra jauniausias vaikas šeimoje, linksta prie žmonių, kurie yra vidurinieji savo šeimose. „Savo buvusiuose santykiuose visada būdavau įnoringoji“, – pasakoja ji. „Visada sukeldavau konfliktus, nes jausdavau dėmesio trūkumą, Vienintelis vaikinas, kuris su manimi sugyveno, buvo vidurinysis vaikas šeimoje. Jis turėjo neišsemiamą kantrybę ir tai leisdavo man suprasti, kaip juokingai aš elgdavausi“. Ji pastebėjo, kad vyriausieji ir vienturčiai nepatenkindavo jos dėmesio poreikio.
Vidurinieji vaikai yra klasikiniai žmonių patenkintojai. Jie įpratę palaikyti taiką tarp savo brolių ir seserų ir mėgina tai išlaikyti visose gyvenimo srityse. Jie yra ramūs, racionalūs ir kuo labiau stengiasi išvengti problemų. Tačiau, kadangi jiems tekdavo varžytis dėl dėmesio su jauniausiais ir vyriausiais jie irgi gali būti konkuruojantys ir nuolat jausti norą maištauti, kad išsiskirtų.
Susana buvo jauniausioji, kol jos tėtis nevedė dar kartą. Ji pastebėjo, kad savo santykiuose ji visada prisiimdavo taikos palaikytojos vaidmenį. Vidurinieji vaikai yra vieninteliai, kurie gali pakęsti reiklų elgesį. Tačiau viduriniųjų vaikų nesugebėjimas palaikyti kurios nors konflikto pusės kartais irgi gali būti nesutarimų priežastis, nes kai kuriuos žmones gali erzinti nesugebėjimas išreikšti savo nuomonės.
Dauguma pirmagimių išauga į ambicingus žmones, kurie lengvai tampa lyderiais ir mėgsta kontroliuoti. Kadangi jie jautėsi atsakingi stengdamiesi būti tinkamais pavyzdžiais savo jaunesniems broliams ar seserims, jie išaugo subrendę ir duodantys. Rūpintis kitais jiems – natūralus dalykas. Tačiau jie gali daryti didelį spaudimą patys sau, kad patenkintų savo tėvų viltis ir nuolat bandyti išsaugoti tobulą santuoką.
Tačiau žmonės, susitikinėjantys su vyriausiais šeimoje vaikais, pasakoja, kad jų praktiškumas kartais tapdavo santykių romantikos žudiku.
31 metų muzikantė Suzi sako: „Aš tikrai esu atsakingesnis ir pragmatiškesnis žmogus santykiuose“. Logika sako, kad jauniausieji vaikai šeimoje turėtų gerai sutarti su pirmagimiais, kurie būtų kaip atsvara jauniausiųjų nepastovumui, o jaunėliai paskatintų vyriausiuosius pagaliau atsipalaiduoti.